Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas, pateiktas dar praėjusiais metais ir vis dar svarstomas Seime, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, rodos, bando užbėgti šiam įstatymui už akių […]
.
Ar moterys vertos tik abortų?
Toma Bružaitė, Laisvos visuomenės instituto vadovė
Gyvybės apsaugos įstatymo projektas, pateiktas dar praėjusiais metais ir vis dar svarstomas Seimo komitetuose, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, rodos, bando užbėgti šiam įstatymui už akių ir reglamentuoti tikrai liberalią abortų atlikimo tvarką Lietuvoje. Tiesa, ministro įsakymas nereiškia, kad toks įstatymas nereikalingas. Tik ar nebus tai pretekstas Seimo nariams dar kartą atmesti projektą, kuris reglamentuotų tokią svarbią sritį kaip negimusių vaikų apsaugą?
Vis dėlto ministerijos rengiamuose pasiūlymuose yra sveiko proto grūdelis – tai 72 valandų laikotarpis prieš atliekant abortą, kurio metu moteriai būtų suteikta informacija apie pačią procedūrą bei galimas kitas pasirinkimo alternatyvas. Panašią nuostatą siūloma įtvirtinti ir įstatymo projekte. Tačiau kaip tik šis Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas ir sulaukė daugiausiai kritikos iš liberaliųjų abortų šalininkų.
Labai keista tokį pasipiktinimą girdėti iš stovyklos, kurios atstovai save vadina moterų gynėjais ir laisvo pasirinkimo šalininkais. Argi ne laiko ir patikimos informacijos reikia, kad pasirinkimas būtų tikrai laisvas ir racionalus? Toks pasipiktinimas tik atskleidžia, kad laisvės idėjos šalininkai patys nuosekliai nesivadovauja savo ideologija. Štai Donatas Paulauskas (straipsnis „Norinčioms nutraukti nėštumą – 72 valandų teismas?“) skundžiasi, kad numatytos 72 valandos, praeisiančios nuo moters pageidavimo atlikti abortą iki pačios procedūros bei privalomos konsultacijos, bus tarsi žeminantis ir žeidžiantis „moterų teismas“, mat jos jau ateina tvirtai apsisprendusios nutraukti nėštumą ir joms tereikia laisvai prieinamos sveikatos apsaugos.
72 valandos – „teisiamųjų suolas“ ar būtinoji pagalba?
Ar tikrai moterys ateina tvirtai apsisprendusios? Kai kurios tikrai taip, ir jokia privaloma konsultacija jų neprivers gimdyti. Toms moterims 72 valandos tikrai nieko nepakeis. O jei pakeis, gal apsisprendimas ir nebuvo toks jau tvirtas? Tačiau dažniausiai moterys renkasi nutraukti nėštumą ne dėl to, kad nori parodyti turinčios teises, bet dėl to, kad susiduria su materialiniais ar psichologiniais sunkumais, joms vienoms tenka susitvarkyti su kilusiomis problemomis.
Štai 2002 metais Guttmacher instituto (beje, stipriai propaguojančio abortus) paskelbto tyrimo duomenimis, net 73 proc. moterų nurodė įvairias išorines priežastis, dėl kurių nutraukė nėštumą (finansiniai sunkumai, bedarbystė, nenori viena auginti vaiko, negali palikti darbo, nesulaukia pakankamai paramos iš partnerio ir kt.).
Kaži ar Lietuvos moterų įvardintos priežastys labai skirtųsi? Net jei ir „moterų teisių gynėjų“ nuojauta neapgautų, gal vis tik reikėtų patikrinti, ar tikrai tos nėštumą nutraukti norinčios moterys yra tokios tvirtos ir autonomiškos savo apsisprendime? Juk abortas esamų finansinių ar psichologinių sunkumų niekaip neišsprendžia. Būtų apmaudu, jei mūsų šalyje tokie svarbūs sprendimai dėl pagalbos besilaukiančioms moterims ir jų negimusiems vaikams būtų priimami vadovaujantis vien nuogirdomis bei ideologiniais samprotavimais apie autonimišką pasirinkimą.
Įteisinus privalomą konsultaciją ne tik moterys privalės konsultuotis, bet ir specialistai bei valdininkai bus įpareigoti suteikti tokias konsultacijas, kurių metu moterys galėtų gauti informaciją ne tik apie nėštumo nutraukimo pasekmes, bet ir įvairią, valstybės ar vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą. Negi nukentės moterų autonomiškumas ir jų pasirinkimo laisvė, jei bus tiesiog suteikta daugiau pasirinkimo galimybių?
Dabar gi net tos moterys, kurios norėtų gimdyti ir auginti savo vaikus, neretai yra priverstos rinktis tą vienintelę galimybę – abortą, nes apie kitas alternatyvas jos paprasčiausiai neturi galimybės sužinoti. Šioms moterims ir jų negimusiems vaikams valstybės garantuojamos konsultacijos gali tapti gyvybę bei sveikatą gelbstinti būtinoji pagalba.
Laikotarpis – įprasta europinė praktika
Europoje toks privalomas laukimo periodas bei konsultacija nėra neįprasta praktika. Planuotos tėvystės asociacijos duomenimis, Olandijoje, moterys, pareiškusios norą nutraukti nėštumą, laukia iki 5 dienų, Vokietijoje – 3, Belgijoje – 6, Prancūzijoje – 7 dienas, o Danijoje net iki 14 dienų. Kai kuriose iš šių šalių moterys įpareigotos apsilankyti pas konsultantą, kad gautų informaciją apie alternatyvas abortui.
Tad siekiantiems įtvirtinti laukimo periodą bei privalomą konsultaciją, neverta susigūžti nuo kaltinimų atsilikimu, kvailumu ar moterų kankinimu. Tokia retorika abortų šalininkai arba vengia pateikti informaciją, arba tiesiog demonstruoja savo neišmanymą. Gal ne visur toji sistema veikia kaip norėtųsi, tačiau modernios Europos šalys sudaro sąlygas moterims gauti kvalifikuotą ir reikalingą pagalbą ir savo neveiklumo nedangsto žmogaus teisių retorika.
Bandymas nukreipti dėmesį nuo didesnės problemos?
Grįžkime prie abortų šalininkų kritikos minėtam Sveikatos ministerijos rengiamam įsakymui. O galbūt šis neapgalvotas ir nepagrįstas priekaištas dėl laukimo periodo ir privalomų konsultacijų yra tik bandymas nukreipti dėmesį nuo didesnės problemos? Parengtu įsakymų, jei jis bus patvirtintas, Lietuvoje norima įteisinti medikamentinį abortą. Pasaulyje dažniausiai tokioms procedūroms atlikti naudojamas preparatas mifepristonas arba piliulė RU-486.
Štai amerikietis Monty L. Patterson 2003 m. palaidojo savo paauglę dukterį, kuriai gydytojai rekomendavo nutraukti nėštumą medikamentais. Mergaitė mirė dėl medikamentinio aborto komplikacijų, o jos tėvas nuo tada dirba tam, kad perspėtų kitus apie šio nėštumo nutraukimo metodo pavojus (www.abortionpillrisks.org). Per tuos metus amerikietis surinko ir viešina daugybę tyrimų, rodančių, jog medikamentinis abortas labai rizikingas moters sveikatai ar net gyvybei. Medikai ir tyrėjai perspėja, jog medikamentas gali sukelti didelį ir gyvybei pavojingą kraujavimą, infekcijas, didelį skausmą ir kt. Medikamentu nėštumą nutraukti gali ir nepavykti, tuomet reikalingas chirurginis įsikišimas.
Nėštumas ne liga
Tačiau palikime medikams komentuoti šias rizikas. Mes turėtume paklausti, ar Sveikatos apsaugos ministrė yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę už šiuos galimus sužalojimus? Taip, daug vaistų sukelia nepageidaujamą poveikį. Nepaisant to, mes rizikuojame, nes norime nugalėti ligą ir tuo pateisiname tą riziką.
Tačiau nėštumas nėra liga, o jo nutraukimas nėra asmens sveikatinimas. Tad rizika čia turi būti įvertinta visiškai kitaip. Bent jau neturėtume propaguoti ar legalizuoti medikamentinio aborto kaip saugesnio būdo nutraukti nėštumą, nes tai yra netiesa. Medikamentinis abortas yra pavojingas moters sveikatai ir gyvybei.
Moteris verta daugiau nei aborto
Pabaigti šį pasvarstymą norėčiau keliomis mintimis apie moterų teises. Ar tikrai palikti moterį vieną sunkiausiu ir labiausiai jos gyvenimą pakeičiančiu laikotarpiu tolygu apginti jos teises? Negi besilaukiančios moterys yra nevertos ramaus pokalbio, kurio metu būtų išklausomos, joms būtų iš tiesų patariama, suteikiama visapusiška informacija, padedama priimti apgalvotą sprendimą, ji nebūtų gėdinama, kad nesugebėjo šiame modernybės amžiuje tinkamai apsisaugoti, gąsdinama, neva jauna pagimdžiusi susigadins gyvenimą, sena pagimdžiusi sugadins gyvenimą savo vyrui ir vyresniems vaikams? Negi vienišos moterys nevertos, kai prireikia, gauti finansinę paramą auginant vaiką?
Valstybei pasiūlyti abortą kaip vienintelę alternatyvą yra patogu ir tikrai pigiau nei įsipareigoti kurti visą pagalbos sistemą. Reikia tik vieno ministrės parašo ir visos turėtume būti patenkintos, nes esą mūsų teisės užtikrintos ir problemos išspręstos.
O gal vis tik pažvelkime į šią sritį bent šiek tiek rimčiau? Apsispręskime dėl Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo. Tęskime diskusijas ir darbus saugant ir moteris, ir jų negimusius vaikus. Nesidangstykim žmogaus teisių bei autonomiško pasirinkimo retorika, bet konkrečiais darbais gerbkim moteris ir jų poreikius. Moterys tikrai vertos daugiau nei abortas.
© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
