Adina Portaru, ADF International teisininkė
Birželio 5 d. sprendimu ES aukščiausios instancijos teismas patvirtino, kad turi. Byloje Coman ir kiti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nusprendė, kad terminas sutuoktiniai (angl. spouses) ES laisvo judėjimo srityje apima ir vienalytes poras. Nepaisydamas nacionalinių teisinių santuokos apibrėžimų ESTT kuria pavojingą precedentą.
Byla Coman ir kiti prasidėjo dar 2010 m., kai Rumunijos piliečiui Andrianui Comanui ir JAV piliečiui Robertui Claibournui Belgijoje buvo išduotas santuokos liudijimas. Kai remdamasi savo nacionaline teise Rumunija atsisakė pripažinti šią porą sutuoktiniais, jie Rumunijai iškėlė ieškinį. Vyrai teigė, kad buvo pažeista jų laisvo judėjimo ES teisė. 2016 m. Rumunijos Konstitucinis Teismas paprašė ESTT išaiškinti, kaip terminas sutuoktiniai turėtų būti interpretuojamas ES laisvo judėjimo srityje.
Galiausiai tai susieina į vieną klausimą: ar ES valstybė narė, spręsdama dėl asmenų teisės gyventi jos teritorijoje, privalo pripažinti užsienyje sudarytas vienos lyties porų santuokas. Ir ar privalo tai daryti netgi tada, jeigu tai tiesiogiai prieštarauja jos įstatymams?
Ant kortos pastatytas ne tik laisvas judėjimas
Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo išskirtinai laisvo judėjimo reguliavimo klausimas, iš tikrųjų liečia pačią šeimos teisės klausimų ES šalyse esmę.
Pirmiausiai, ES teisėje nuosekliai traktuojama, kad esminės šeimos teisės sąvokos – sutuoktiniai, šeimos narys, santuoka – priklauso ES valstybių narių kompetencijai. Tai aiškiai pagrįsta aktualiomis ES direktyvomis ir sutvirtinta ESTT jurisprudencija, įskaitant Coman bylą.
Tokiame įvairiame regione kaip Europa, kur yra daugybė šių terminų apibrėžimų, tai suprantama. Pavyzdžiui, ne visose ES šalyse galioja vienos lyties porų partnerystės, o ten, kur galioja, skiriasi jų reguliavimo apimtis (ypač įvaikinimo ir reprodukcinių paslaugų klausimais).
Šiuo metu šešios ES valstybės (Rumunija, Bulgarija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija) nėra įteisinusios vienalytės partnerystės. Keturiolika valstybių narių santuoką apibrėžia kaip vieno vyro ir vienos moters santuoką, septyniose iš jų tai įtvirtinta konstitucijose (Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje).
Šeimos nariai, šeiminiai ryšiai ir santuokos samprata ne tik skirtingai traktuojami šalių nacionalinėje teisėje, bet ir kelia karštus debatus.
Kroatijoje (2013-12-01), Slovėnijoje (2015-12-20) ir Slovakijoje (2015-02-07) įvykę referendumai ir didžiulės viešos demonstracijoje parodė visuomenės paramą santuokos kaip sąjungos tarp vieno vyro ir vienos moters apibrėžimui.
2013 m. daugiau nei milijonas žmonių Paryžiaus gatvėse protestavo išreikšdami paramą santuokos institutui. Organizatorių La Manif Pour Tous teigimu, judėjimas atgimsta: 2016 m. spalį Paryžiuje dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves reikalaudami, kad kandidatai į prezidento postą pasisakytų už vaiko teisę turėti motiną ir tėvą.
Rumunijoje piliečiai surinko 3 mln. parašų dėl referendumo, siekiančio šalies konstitucijoje apibrėžti santuoką kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą.
Akivaizdu, kad santuokos ir šeimos temos Europoje kelia karštus debatus. Remdamas suvienodintą santuokos sampratą ESTT sukeltų, o ne išvengtų, didelių teisinių iššūkių ir nuslopintų natūralią demokratišką diskusiją šiais klausimais.
Nauja termino sutuoktiniai interpretacija
Iš ESTT sprendimo termino sutuoktiniai, o kartu ir santuokos sampratos pakeitimas yra akivaizdus: direktyvoje 2004/38 vartojamas sutuoktinio terminas yra neutralus lyčiai ir todėl gali apimti tos pačios lyties ES piliečių sutuoktinius… Įpareigojimas pripažinti tokias santuokas nepamina nacionalinės tapatybės ir nekelia grėsmės valstybių narių viešajai politikai.
Anksčiau advokatas Melchioras Watheletas teigė: „Sąvoka santuoka, pagal valstybių narių bendrai pripažįstamą apibrėžtį nurodanti dviejų skirtingos lyties asmenų sąjungą, dabar man jau atrodo pasenusi […] Šis teisinis homoseksualių asmenų santuokų pripažinimas tiesiog parodo bendrą visuomenės raidą šiuo klausimu. Tai patvirtina statistiniai tyrimai; to pavyzdys taip pat yra Airijoje referendumu suteiktas leidimas tuoktis tos pačios lyties asmenims. Nors šis klausimas vis dar kelia įvairių jautrių aspektų, taip pat ir pačioje Sąjungoje, raida yra bendrų pokyčių dalis. Iš tikrųjų dabar šio pobūdžio santuoka pripažįstama visuose žemynuose. Taigi tai nėra su konkrečia kultūra ar istorija susijęs faktas, o kaip tik rodo universalų šeimų įvairovės pripažinimą“. Šią interpretaciją ESTT posėdyje taip pat parėmė Europos Komisija (2017 m. lapkričio 21 d.).
Nors ESTT minėjo, kad sprendimas byloje Coman ir kiti apsiriboja tos pačios lyties santuokų pripažinimu tik dėl teisės apsigyventi šalyje, jis susiejo apsigyvenimą su teise į normalų šeimos gyvenimą. Taigi teisiniai sprendimo padariniai sieks kur kas toliau nei laisvo judėjimo reguliavimas ir praplės nacionalinę santuokos apsaugą ir apibrėžimą.
Pirma, visos valstybės narės bus įpareigotos imtis teisinių veiksmų dėl už jų teritorijos sudarytų vienalyčių santuokų. Tai reikš naują termino sutuoktiniai apibrėžimą šalims, kurios saugo santuoką kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą.
Terminas sutuoktiniai yra labai susijęs su esminiais šeimos teisės, civilinės teisės ir civilinių procedūrų institutais. Dviejų vienas kitam prieštaraujančių apibrėžimų egzistavimas sukels sunkumų taikant įstatymus dėl santuokinių ryšių, įvaikinimo, kraujo ryšių, įdarbinimo, mokesčių, motinystės ir tėvystės atostogų, socialinių privilegijų ir t.t.
Terminai santuoka, šeimos narys, vyras, žmona, mama, tėtis, sutuoktiniai nacionaliniuose įstatymuose vartojami tūkstančius kartų. Dėl egzistuojančių dviejų (galimai priešingų) terminų sutuoktiniai ir santuoka, visais šiais atvejais gali prireikti nežymių pakeitimų, perrašymo ir naujo apibrėžimo.
Prieštaraujančios normos iš esmės sudarys sąlygas nepaisyti valstybių, kurios pasirinko europiniu lygiu saugoti santuoką kaip socialinį institutą tarp vyro ir moters, konstitucijų.
Sumažindamas erdvę demokratiškiems debatams apie santuoką ESTT rizikuoja sukelti antieuropietiškų nuotaikų atgimimą. Valstybių narių kompetencijos šioje srityje nepaisymas ir vertimas pripažinti tam tikrus santykius tam tikru būdu valstybėms ir jų piliečiams siunčia žinutę, kad jų demokratinė išraiška nesvarbi.
Du apibrėžimai (vienas atsiradęs demokratiniu būdu ir įtvirtintas vidaus teisėje, o kitas importuotas iš kitų valstybių narių) vietoje darnos sukurs chaosą ir susiskaldymą.
Ir šis platus užmojis kartu sukelia konkretų pavojų. ES jau yra išvarginta suskeldėjusių politinių linijų ir šalių, teisėtai ginančių savo suverenumą. Šis teismo sprendimas tik pripils žibalo į ugnį.
versta iš Power grab: Top EU court redefines marriage
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
