„Tos pačios lyties šeimose vaikai gyvena taip pat gerai, kaip ir tradicinėse – o kartais ir geriau“, – skelbia australų akademiko straipsnio antraštė, kuriai šią savaitę atitaria […] daug žiniasklaidos leidinių.
.
Geras gyvenimas? Tendencingi tos pačios lyties šeimų tyrimai
Carolyn Moynihan, MercatorNet.com redaktoriaus pavaduotoja
Iš anglų kalbos vertė Justinas Mickus
- Šaltinis: MercatorNet.com
„Tos pačios lyties šeimose vaikai gyvena taip pat gerai, kaip ir tradicinėse – o kartais ir geriau“, – skelbia australų akademiko straipsnio antraštė, kuriai šią savaitę atitaria The New York Times, Washington Post, The Guardian ir daug kitų žiniasklaidos leidinių. Simon Crouch teigimu, tos pačios lyties tėvų vaikai „pasižymi puikia sveikata“, o „šeimos yra itin darnios“. Iš tiesų, dauguma aspektų šių šeimų vaikai gyvena „geriau“, tačiau dėl „patiriamos stigmos“ kai kuriais klausimais jų rezultatai „kiek žemesni“ – būtent dėl to ir reikia pašalinti šias stigmas…
Tai – pažįstama istorija ir jeigu Jums ji atrodo kažkur girdėta, taip yra dėl to, kad prieš metus paskelbti tarpiniai šio tyrimo (ACHESS) rezultatai piršo panašiai džiugias išvadas. Dr. Crouch, neslepiantis savo homoseksualumo ir auginantis penkerių metų dvynukus bei jo Melburno universiteto komanda nekantravo pasidalinti džiugiomis žiniomis su tos pačios lyties santuokų ir šeimos kūrimo klausimus svarstančia visuomene.
Dabar, jo gimtojoje Viktorijos valstijoje artėjant rinkimams, kuriuose homoseksualų teisė įsivaikinti yra vienas esminių klausimų, dr. Crouch dega noru parodyti, kodėl ši teisė turėtų būti garantuota. Deja, kaip ne kartą pastebėta, ACHESS tyrimas negali suteikti mokslinio pagrindo tokiam sprendimui – kaip ir jokiam sprendimui, susijusiam su tos pačios lyties šeimų kūrimu.
Tai gali būti didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, tačiau tai nereiškia, kad jis parodo homoseksualių tėvų šeimose augančių vaikų gyvenimo kokybę. Taip yra todėl, kad šis tyrimas neanalizuoja reprezentatyvinės tėvų grupės: jame vaikai apklausiami kartu su tėvais, o naudojama metodika pasirinkta, norint kuo geriau pavaizduoti homoseksualų šeimas.
Kokio tipo tyrimas yra ACHESS?
ACHESS yra paremtas atrinktų savanorių atsakymais į internetinės apklausos klausimus. Apklausoje iš viso dalyvavo 315 tos pačios lyties partnerius turinčių suaugusiųjų, kartu auginantys penkis šimtus 0-17 metų amžiaus vaikų. Pagrindinio tėvo vaidmenį devyniasdešimt vienam vaikui atliko vyras, 400 vaikų – moteris. Likę tėvai savo lytį apsibrėžė kaip „kita“.
Suaugusieji buvo atrinkti pagal tokių organizacijų kaip „Australijos tėvėliai gėjai“ (Gay Dads Australia) ir „Viktorijos valstijos vaivorykštinių šeimų taryba“ (Rainbow Families Council of Victoria) narių el.pašto adresų sąrašus bei „per gėjų ir lesbiečių spaudą, skelbimus gėjų ir lesbiečių socialinėse ir palaikymo grupėse bei tyrimo komandos atstovų vizitus gėjų ir lesbiečių bendruomenių renginiuose“. Anksčiau sutikę dalyvauti savanoriai taip pat padėjo surinkti reikiamą tyrimo dalyvių skaičių.
Dėl to šis tyrimas iš tiesų yra didesnis negu dauguma panašių darbų (ypač vyrų dalyvių skaičiumi), tačiau jis nėra reprezentatyvus tos pačios lyties šeimų atžvilgiu. Akademinėse bendruomenėse tokia žmonių grupė vadinama „patogiąja imtimi“ – į ją įtraukiami lengvai surandami žmonės ir jų draugai.
Palyginkime šį tyrimą su „Naujų šeimos struktūrų tyrimu“ (NFSS), atliktu JAV sociologijos profesoriaus Mark Regnerus. NFSS dalyviai buvo atrinkti po 15000 18-39 metų amžiaus amerikiečių peržiūrų, kurių metu buvo identifikuota apie 250 žmonių, augusių tos pačios lyties asmenų šeimose. 175 atrinkti dalyviai pažymėjo, kad jie buvo auginami dviejų motinų, 73 – dviejų tėvų. Pagrindiniai tyrimo klausimai nebuvo atskleisti iki pradedant interviu su atrinktais asmenimis.
Tuo tarpu ACHESS dalyviai apie tyrimo prigimtį ir politinę reikšmę žinojo nuo pat pradžių. Pagrindiniai dalyviai-savanoriai taip pat yra ir įvairių organizacijų, turinčių tiek bendruomeninę, tiek politinę paskirtį, nariai. Kaip jų atsakymai galėjo išvengti vadinamo „šališkumo visuomeniniam poreikiui“ – noro parodyti, kad jų vaikai gyvena kuo puikiausiai?
Ką mes žinome apie vaikus?
Svarbu prisiminti tai, jog šie tyrimai nėra apie homoseksualius suaugusiuosius – tai tyrimai apie vaikų, gyvenančių homoseksualų šeimose, gėrovę. Norėdamas sužinoti, ką patyrė tokie vaikai, dr. M. Regnerus juos apklausė jau suaugusius. ACHESS apklausinėjo mažų vaikų tėvus. Kuris metodas atrodo objektyvesnis? Tyrimų rezultatai, be abejonės, smarkiai skyrėsi (abiejuose egzistuoja palyginimo grupės).
ACHESS tyrimo metu, 10-17 metų vaikai galėjo patys atsakinėti į pateiktus klausimus, tačiau tam buvo reikalingas vaiko tėvų sutikimas, o šie duomenys galiausiai vis tiek nebuvo įtraukti į galutinius tyrimo rezultatus. Svarbu paminėti tai, jog vidutinis vyrų tėvų vaikų amžius buvo dveji metai, moterų – ketveri. Taigi dauguma vaikų net ir tėvams leidus nebūtų galėję patys atsakinėti į tyrimo klausimus. Autoriai pažymi:
Nėra jokio įrodymo, kad konkreti tėvų grupė tendencingai atsakinėtų į tam tikrus pateiktus klausimus, tačiau negalime atmesti šios prielaidos. Ateityje daromi tyrimai pateiks vaikų atsakymus apie jų sveikatos rodiklius kartu su kontekstualia kokybinių duomenų, gautų iš šeimų interviu, analize, tam, kad būtų panaikinta bet kokia tėvų šališkumo galimybė.
Kiek daugiau objektyvumo nepakenktų ir šio tyrimo patikimumui.
[…]
Išvada: visa kas blogai – stigmos pasekmė
ACHESS tyrimas vis dėlto atskleidžia kai kurias „ne itin geras“ tos pačios lyties šeimų pasekmes vaikams, tačiau, autorių teigimu, tokie rezultatai gauti dėl patiriamos „stigmos“:
Nors šiaip vaikai gyvena gerai, dauguma jų patiria stigmą, dėl kurios kai kuriais klausimais jų rezultatai buvo prastesni. Stigma gali būti subtili – kaip laiškai iš mokyklos, adresuoti „Ponui ir poniai“, arba atvira ir grėsminga, kaip patyčios mokykloje. Kuo stipresnė buvo šeimos patirta stigma, tuo didesnis neigiamas poveikis buvo juntamas vaikų socialinei ir emocinei gėrovei.
Supraskite: jei vaikui blogai, tai tikrai nereiškia, jog kažkas galėtų būti blogai su tos pačios lyties šeimomis – tai visuomenės kaltė, tai visuomenei reikia keistis. Tokia yra ir pagrindinė tyrimo rekomendacija.
Taigi prieš akis – didžiulis, tačiau anaiptol ne „stiprus“ (patikimas, vet. past.) tyrimas, potencialiai galintis pakeisti daugybės vaikų gyvenimo gerovę. Kaip pastebėjo M. Regnerus, niekas, išskyrus aukščiausios kokybės tyrimus, nėra patenkinama, tačiau tai reikalauja daug darbo, laiko ir lėšų.
„Patogu ir pigu“ yra pageidautinas apibūdinimas apsilankymui parduotuvėje, tačiau ne sprendimams apie vaikų ateitį.
© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
