2016 metų duomenimis, vienas iš keturių (28,5 proc.) 25-34 metų amžiaus Europos Sąjungos piliečių tebegyveno su tėvais. Tėvų namuose gyvenančių jaunų suaugusiųjų dalis tarp šalių ženkliai skiriasi. Mažiausiai tokių asmenų yra Danijoje (3,8 proc.), Suomijoje (4,3 proc.) ir Švedijoje (6 proc.), daugiausiai – Kroatijoje (58,7 proc.), Slovakijoje (55,5 proc.), Graikijoje (55 proc.), Maltoje (51,5 proc.) ir Italijoje (48,9 proc.).
Vidutiniškai jauni ES gyventojai tėvų namus palieka sulaukę 26 metų amžiaus, tačiau tarp valstybių pastebimi ryškūs skirtumai.
Šiaurės šalyse ir Liuksemburge išsikrausto dvidešimtmečiai
2017 metais anksčiausiai visoje ES iš tėvų namų išsikraustė Švedijos (21 metų), Danijos (21,1 metų), Suomijos (21,9 metų) ir Liuksemburgo (21,4 metų) jaunuoliai. Juos sekė estai (23,1 metų), belgai (23,4 metų), olandai (23,6 metų), vokiečiai (23,7 metų), prancūzai (24 metų) ir britai (24,4 metų).
Jauni lietuviai iš tėvų namų išsikrausto vidutiniškai 25,7 metų amžiaus, taigi šiek tiek anksčiau nei tai vidutiniškai daro europiečiai.
Maltiečiai, kroatai, slovakai ir italai laukia trisdešimtmečio
Priešingoje skalės pusėje yra ilgiausiai tėvų namuose gyvenantys jaunuoliai iš Maltos ir Kroatijos: jie tėvų namuose pasilieka atitinkamai vidutiniškai 32,2 ir 31,9 metus. Vėliau taip pat išsikrausto jauni slovakai (30,8 metų), italai (30,1 metų), graikai (29,4 metų), ispanai (29,3 metų), portugalai (29,2 metų) ir bulgarai (28,9 metų).
Pastebėtina, kad jaunos moterys iš tėvų namų išsikrausto anksčiau nei vyrai. Didžiausi skirtumai pastebėti Rumunijoje (25,6 metų amžiaus moterys ir 30,3 metų amžiaus vyrai), Bulgarijoje (26,5 m. prie 31,1 m.), Kroatijoje (30,4 m. prie 33,4 m.), Slovakijoje (29,4 m. prie 32,2 m.), Vengrijoje (26 m. prie 28,8 m.), Graikijoje (28 m. prie 30,7 m.) ir Čekijoje (25,1 m. prie 27,7 m.).
Lietuvės vidutiniškai išsikrausto 24,7, lietuviai – 26,7 metų amžiaus.
versta iš Bye bye parents: when do young Europeans flee the nest?
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
