Dalinamės teisininko, LVI eksperto Ramūno Aušroto komentaru jo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje apie situaciją, susidariusią po to, kai Lietuvos Konstitucijos Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva neleidžia homoseksualių asmenų santuokų.
Ar Konstitucinio Teismo (toliau – KT) nutarimas įteisino Lietuvoje gėjų santuoką? Ne.
Tačiau padarė kai ką kitką. 2011 m. KT paskelbtą teorinę abstrakciją, jog šeima galima laikyti bet kokį vienetą, susijusį pastoviais (sic!) emociniais ryšiais, pavertė viena konkretybe. T. y. išaiškino, jog šeima turi būti laikomi du gėjai, sudarę santuoką ne Lietuvoje.
2011 m. Konstitucinis Teismas, siekdamas išplėsti šeimos sampratą, nustatė absoliučiai minimalų kriterijų – emocinius ar panašius ryšius – reikalingą, kad kas nors būtų laikoma šeima, taip iki neapibrėžtumo išplėsdamas socialinių ryšių, kurie gali būti laikomi šeima, ratą. Kaip tada taikliai komentavo mano kolega Vygantas Malinauskas, pagal tokį išaiškinimą šeima gali būti laikoma ir bendrabučio kambaryje gyvenanti studentų grupė: „Po Konstitucinio Teismo nutarimo klausimas, kas yra šeima, tapo nebe asmenų laisvo apsisprendimo, bet faktinių aplinkybių klausimu.“
2019 m. savo nutarime KT, siekdamas to paties tikslo – išplėsti asmenų, kurių ryšiai gali būti laikomi šeima, ratą – pasirinko kitą (via negationis) strategiją. Kitaip tariant, aiškindamas šeimos sampratos turinį, pritaikė atmetimo principą, t. y. įvardino, koks šeimą konstatuojantis kriterijus yra nebūtinas, kad kas nors būtų laikoma šeima. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimo kontekste (byla dėl vieno iš dviejų gėjų, sudariusių santuoką užsienyje, kurių vienas yra LR pilietis, o kitas – ne ES pilietis, teisės gyventi LR nustatymo šeimos susijungimo pagrindu) tuo tapo lytis.
KT pasakė, kad „šeima yra neutrali lyčiai“. Ką tai reiškia?
Pirma, pasakymas, kad šeima neutrali lyties atžvilgiu reiškia ne tik, kad šeima gali būti ir vyras-vyras ir moteris-moteris, bet ir niekas-niekas arba viskas-viskas, t. y. apimti visas tas 31+ lyties tapatybės formų, kurios yra išvardintos Niujorko miesto žmogaus teisių komisijos sąraše.
Tiesa, lyties tapatybės sąvoka Lietuvos teisėje dar neegzistuoja. Nėra jos nei Lietuvos Respublikos konstitucijoje, nei Civiliniame kodekse, nei kitame įstatyme. Nieko baisaus: ji yra Stambulo konvencijoje, kurią kaip tik LR Seimas ruošiasi svarstyti pavasario sesijoje.
Kol kas taikant via negationis strategiją buvo duota tik viena užuomina, ko nereikia, kad kas nors būtų laikoma šeima. Nereikia klasifikuojančio lyties faktoriaus.
Bet taikant via negationis strategiją taip pat sėkmingai gali būti žengti ir kiti žingsniai, pavyzdžiui, kad šeima yra neutrali ir ją sudarančių asmenų skaičiui ar net rūšiai (o kodėl turi būti žmonės, kas tai nustatė?). Ir tada studentų svajonė gyvenant bendrabutyje gauti ne tik stipendiją, bet ir socialinę paramą šeimai taps tikrove.
Bet įdomiausia yra kitas dalykas: KT pasakė, kad dviejų gėjų, sudariusių santuoką ne Lietuvoje „šeima“ turi teisę susijungti, t. y. turi teisę gyventi Lietuvoje, tačiau jų sąjunga negali būti įregistruota civilinės būklės aktų registre, t. y. turėti iš šeimos sudarymo kylančių teisių ir pareigų, nes Konstitucija neleidžia homoseksualių asmenų santuokos (kol neinterpretuota kitaip), o Civilinis kodeksas nenumato civilinės būklės akto įrašo tokiu pagrindu. (Akivaizdu, ką reikia saugoti, ar ne?)
Tai reiškia, kad de jure ji yra laikoma „šeima“, bet de facto ji neturi iš šeimos sukūrimo statuso kylančių teisių ir pareigų. Ką aš daryčiau būdamas tos „šeimos“ vietoje. Ogi po „šeimos“ susijungimo tuojau pat kreipčiausi į civilinės metrikacijos biurą, gavęs neigiamą atsakymą („taisyklės nenumato, nes tokio pagrindo nenumato Civilinis kodeksas“) kreipčiausi į teismą motyvuodamas, kad pažeidžiamos mūsų kaip „šeimos“ konstitucijos teisės, nes Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad mes šeima, o ir Konstitucinis Teismas taip išaiškino…
Tada, aišku, [vyks] ilgas ir atsakingas KT darbas. ES teisės analizė, selektyviai pasirinktų ES šalių konstitucinių teismų praktikos analizė (kad ir vėl Rumunijos (prie ko čia Rumunija?). O tada laiko dvasią atitinkantis ir „mutuojančios konstitucijos“ paradigma paremtas atitinkamas išaiškinimas. Paprasta kaip dvi kapeikos.
Pastaba LGBT+ bendruomenei. Mano teisinė konsultacija, nors ir vieša, bet tai nereiškia, kad nemokama. Pinigus prašau pervesti į fondą „Įvaikiname vaikus į užsienį“ sąskaitą.
© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
