2013 m. vasarą Užsienio reikalų ministerijos pasirašyta Stambulo konvencija valdžios koridoriais juda ratifikavimo link. Kas slepiasi už konvencijoje deklaruojamo siekio kovoti prieš smurtą prieš moteris?
Teisininkas, LVI valdybos narys Vygantas Malinauskas vardija argumentus, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencijos) .
- Ratifikavusi Konvenciją Lietuva būtų priversta įteisinti naują lyties sampratą, pagal kurią prigimtinė biologinė vyro ir moters lytis nebėra svarbi apibrėžiant lytį. Tai prieštarauja konstitucinei žmogaus teisių, įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, sampratai. LR Konstitucijos 18 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Žmogaus teisės susijusios su jo lytimi yra neatsiejamos nuo žmogaus prigimties. Jos nėra priklausomos nei nuo ideologijos, nei nuo asmeninio pasirinkimo. .
- Ratifikuota Konvencija turėtų pirmenybę prieš Lietuvos nacionalinius įstatymus. Todėl kiti nacionaliniai įstatymai ir teisės aktai, apibrėžiantys vyro ir moters lytį pagal jų biologinę prigimtį, nebetektų reikšmės. .
- Konvencijoje vartojama „socialinės lyties sąvoka“ ir draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“ reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje sferoje, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip didžiajai daliai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“. .
- Ypatingą susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. „Nestereotipinių lyčių vaidmenų“ kategorija yra labai plati. Ji apima ir tokius gyvenimo stilius, kaip homoseksualumas, transeksualumas bei su tuo susijusias praktikas. Teisinės prievolės diegti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programose įtvirtinimas prieštarauja LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai prigimtinei tėvų ir globėjų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. .
- Aukščiau paminėtos kontroversiškos Konvencijos nuostatos neturi nieko bendro su kova su smurtu prieš moteris. Deja, Konvencijos autoriai pasirūpino, kad valstybė ratifikuodama Konvencija negalėtų daryti išlygų dėl kontroversiškų konvencijos nuostatų. Todėl Lietuva ratifikuodama Konvenciją neturi galimybės atsisakyti kontroversiškų jos nuostatų. Toks Konvencijos autorių požiūris „viskas arba nieko“ yra dar viena svari priežastis atsisakyti ratifikuoti Konvenciją. Tuo labiau, kad Konvencijos ratifikavimas niekaip nepagerintų kovos su smurtu prieš moteris situacijos Lietuvoje. .
- Nors Konvencija gali sukelti didelius ir negrįžtamus socialinius pokyčius visuomenėje, visuomenei iki šiol nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su konvencijos oficialiu vertimu į lietuvių kalbą. Todėl pati Konvencijos priėmimo skuba ir būdas, kaip tai daroma, nesiderina su viešumo ir demokratijos principais. Visuomenei iki šiol nebuvo paaiškinta, kaip Konvencijos nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui, piliečių laisvėms ir teisėms, visai visuomenei.
Bandymas prisidengiant kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu primesti visuomenei ideologines nuostatas, nederančias su prigimtine žmogaus teisių samprata ir svetimas tiek Lietuvos teisei, tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio Lietuvos tėvų moralinėms vertybėms, kelia didelį visuomenės nerimą, į kurį turi būti atkreiptas deramas atsakingų valstybės institucijų dėmesys. Visas atsakingas institucijas raginame imtis veiksmų, kad kontroversiškos Konvencijos neskaidri ratifikavimo procedūra nebūtų toliau „stumiama“ ir pats ratifikavimo procesas sustabdytas.
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
