Kroatijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį teismus ir atitinkamas institucijas visiems tinkamiems kandidatams, įskaitant ir tos pačios lyties poras, suteikti vienodas galimybes tapti vaiko globėjais.
Sprendime teigiama, kad „tai galioja poroms, „gyvenančioms registruotoje ir neregistruotoje partnerystėje“, pavartojant teisinį terminą, Kroatijoje vartojamą tos pačios lyties asmenų santuokai įvardinti.
Aiškindamas teismo sprendimą, Konstitucinio teismo pirmininkas Miroslavas Separovicius sakė, kad teismas priėjo išvados, jog galiojantis Vaiko globos įstatymas tos pačios lyties poroms „turi bendrą diskriminacinį poveikį“. „Konstitucinis teismas įsakė teismams Konstituciją taikyti tiesiogiai […] ir priimant sprendimus nediskriminuoti asmenų tos pačios lyties porų bendruomenėse“, – sakė jis.
2018 metais Kroatijos parlamentas priėmė naują Vaiko globos įstatymą, įsigaliojusį praėjusiais metais, kuris neįtraukė tos pačios lyties porų kaip potencialių kandidatų tapti vaiko globėjais. Neseniai pasirodęs žemesnės instancijos teismo sprendimas teigė, kad tos pačios lyties porų neįtraukiantis įstatymas turėjo teisingą tikslą apsaugoti „socialiai pažeidžiamų asmenų interesus ir gerovę“ ir nenusižengė Konstitucijai.
Vis dėlto penktadienį Konstitucinis teismas išaiškino, kad lemiamas veiksnys siekiantiems tapti vaiko globėjais yra ne šeiminė padėtis, „o būsimo globėjo ir su juo (ja) gyvenančio asmens noras ir galimybės suteikti vaikui […] visa, kas labiausiai atitinka jo (jos) interesus“.
Tuo tarpu Kroatijos nevyriausybinės organizacijos Vardan šeimos prezidentė dr. Željka Markič, komentuodama situaciją, teigė: „Konstitucinis teismas, kaip Kroatijos demokratų sąjungos ir Kroatijos socialdemokratų partijos politinis darinys, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą, žalingą tiek be tėvų likusiems vaikams, tiek šalies demokratijai. Šis Konstitucinio teismo sprendimas yra labai pavojingas demokratijai, nes teismas – vietoje to, kad atšauktų Vaiko globos įstatymą, jei mano jį esant antikonstitucinį, ir grąžintų jį pakartotinai svarstyti parlamentui, kur pagal procedūras ir turėtų vykti visuomenės bei mokslininkų diskusijos – paprasčiausiai prisiėmė įstatymų leidėjo rolę.“
„Konstitucinis teismas iš pradžių patvirtino, kad Vaiko globos įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, vadinasi, įstatymas nėra diskriminuojantis, ir juo besivadovavusios Socialinės gerovės centro atsisakymas gėjų porai leisti tapti vaiko globėjais vyko pagal įstatymus. Tuomet, veikdamas priešingai nei jo paties priimtas sprendimas, teismas išleido įsakymą kitiems teismams ir administracijai interpretuoti įstatymą, kurį prieš tai skelbė esant atitinkantį Konstituciją, priešingai surašytam įstatymui“, – painią situaciją komentavo Ž. Markič.
Ji primena, kad Kroatijoje įstatymus priima rinkėjų išrinkti parlamento nariai. „Konstitucinis teismas neturi nei žmonių mandato, nei demokratinio teisėtumo įsakyti teismams ir administracijai interpretuoti įstatymą priešingai nei jis parašytas, t. y. kaip žmonių išrinkti atstovai jį priėmė. Šis Konstitucinio teismo sprendimas žalingas labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei – be tėvų likusiems vaikams, kurių atidavimas globoti ar įvaikinti gėjų poroms, kaip rodo daugelis tyrimų, neatitinka geriausių jų interesų“, – užbaigė Ž. Markič.
Konstitucinio teismo sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai – keturi teisėjai balsavo „prieš“. Du iš jų manė, kad jokios diskriminacijos nėra, o kiti du laikėsi nuomonės, kad įstatymas turėtų būti grąžintas svarstyti parlamentui.
Konstitucinio teismo aiškinimas, kaip praktikoje turėtų elgtis socialinės gerovės centrai, Šeimos ministerija ir teismai, atvėrė kelią interpretacijoms ir perkėlė atsakomybę šioms institucijoms, taip atverdamas Pandoros skrynią. Šių institucijų vadovybės priims skirtingus nutarimus dėl to, ar civilinę partnerystę sudariusios homoseksualios poros gali būti vaiko globėjai, nepaisant fakto, kad pagal įstatymus tokios galimybės nėra.
Pastaraisiais mėnesiais tos pačios lyties poros Kroatijoje sulaukė prieštaringų žinučių šia tema. Pirmiausiai, Zagrebo administracinis teismas nusprendė, kad homoseksuali Ivo Segotos ir Mladeno Kozičiaus pora turi teisę tapti vaiko globėjais. Šis nuosprendis įpareigojo Demografijos, šeimos ir socialinės politikos ministeriją, iš pradžių atmetusią jų prašymą, per 60 dienų pakartoti procesą ir byloje priimti naują, nediskriminuojantį sprendimą. Visgi poros paraiška buvo atmesta.
Tuomet I. Segota ir M. Kozičius, Zagrebo asociacija Pride, asociacija Rainbow Families ir kiti pareiškėjai paprašė įvertinti įstatymo, kuriuo buvo vadovaujamasi atmetant poros paraišką, atitikimą šalies Konstitucijai. Būtent po šio prašymo Konstitucinis teismas ir priėmė kontroversiškai vertinamą sprendimą.
parengta pagal Croatia’s Top Court Rules Same-sex Couples Can Foster ir kitą informaciją
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
