Lapkričio 23 d. LR Seime buvo užregistruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kurį pasirašė beveik visų LR Seimo frakcijų atstovai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Iš viso – 58 Seimo narių.
Šis įstatymo projektas, kuro rengime dalyvavo Laisvos visuomenės instituto ekspertai, yra tris savaites vykusio intensyvaus ir konstruktyvaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp teisės, socialinio darbo, psichologijos ir vaikų raidos ekspertų rezultatas. Rengiant projektą taip pat buvo konsultuojamasi su šeimas atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Vykdant institucinę vaiko teisių apsaugos sistemos reformą Lietuvoje buvo priimta nauja Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakcija, kuria buvo įvestas unifikuotas grėsmės lygių nustatymas, tapęs pagrindiniu ir vieninteliu vaiko ir jo šeimos gyvenimo ir santykių kokybės vertinimo įrankiu. Įvesta grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarka numatė galimybę dirbti su šeima, atskiriant vaiką nuo šeimos, kuri praktikoje buvo įgyvendinama remiantis imperatyvia įstatymo norma, kad nustačius antrąjį grėsmės lygį visais atvejais vaikas paimamas iš šeimos. Ši tvarka sukėlė neigiamą visuomenės reakciją ir vaiko bei šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir LVI, kritikos.
Įstatymo projektu ketinama atsisakyti šeimų neapsitenkinimą sukėlusios grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos. Įstatymo pakeitimais įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas, leisiantis nustatyti darbo su vaiku ir šeima lygį ir mastą, bei pagrįsti intervencijos į šeimos privatų gyvenimą būtinybę. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, kad pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.
Įstatymo projektas teigia, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių apsaugos priemonė, ir numato, kad intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja realus pavojus, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą, kurios negalima išvengti jokiomis kitomis priemonėmis.
Įstatymo pataisos numato, kad vaiko paėmimo iš tėvų ar vieno iš tėvų atveju vaikas yra perduodamas kitam įstatyminiam atstovui arba kitam šeimos nariui arba giminaičiui, kuris pagal savo amžių ir sveikatos būklę gali pasirūpinti vaiku. Tik nesant tokios galimybės, vaikas yra perduodamas laikinam globėjui. Vaiko laikino apgyvendinimo pas laikiną globėją, o taip pat nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kai reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas, atveju yra užtikrinama vieno iš tėvų, kurio elgesys nekelia vaikui tiesioginio ir realaus pavojaus, galimybė būti kartu su vaiku. Įstatymo projektu taip pat numatoma, kad negalima vaiko paimti tėvams nežinant – vaiko paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, o taip pat, kad vaikas negali būti paimamas iš saugios aplinkos (mokyklos, darželio ar pan.).
Įstatymo projekte taip pat numatyta tobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atskiriant ją nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros. Tai leis sumažinti intervencinių ir baudžiamojo poveikio priemonių šeimai taikymą ir išvengti perteklinio ir neproporcingo kišimosi į šeimos privatų gyvenimą. Įstatymo pataisose numatoma, kad pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą yra adresuojamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos teritorinio padalinio veikiančios mobiliosios komandos specialistui, o ne policijai. Policijos intervencija galima tik nustačius, jog yra požymių, jog vaiko atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas arba esant smurto artimoje aplinkoje požymių. Taip pat policija yra pasitelkiama tik tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko grąžinimo iš nesaugios aplinkos, kuri nėra jo gyvenamoji vieta, į šeimą procesą.
Užtikrinant, kad vaiko teisių apsaugos sistema būtų orientuota į pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, numatoma į vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą įtraukti tinkamą kvalifikaciją turinčius atvejo vadybininkus ir mobiliosios komandos specialistus.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad įstatyme numatyta tėvų ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimo pareiga vaiko teisių užtikrinimo srityje būtų abipusė ir atsižvelgtų į LR Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Tai tik pirmasis žingsnis ilgame Vaiko teisių apsaugos sistemos korekcijos procese. Tikimės, kad kitą savaitę LR Seime bus užregistruotos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos.
Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimais bus siūloma užtikrinti vaiko įstatyminių atstovų procesines teises numatant, kad bylas dėl teismo leidimo paimti paimti vaikus iš tėvų ar kitų įstatyminių atstovų būtų nagrinėjamos žodinio proceso tvarką, teismo posėdžio eiga būtų fiksuojama, o tėvus (įstatyminius atstovus), kurių vaiko paėmimo klausimas sprendžiamas, ir vaiką, kurio paėmimo klausimas spendžiamas, atstovautų advokatas.
Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso pakeitimais bus siekiama nustatyti, kad už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą asmenims būtų taikoma administracinė atsakomybė. Užregistruotos įstatymo pataisos jau numato nuostatą, kad tėvai, dėl perteklinio, neproporcingo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą turi teisę skųsti pareigūnų veiksmus ir reikalauti jų šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimo.
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
