Vis labiau įsigalinti lyties, kaip „kultūrinio konstrukto“, sąvoka labiau sietina su ideologija, o ne su mokslu ar realybe.
Ką tik pagimdžiusi mama: „Berniukas ar mergaitė?“
Akušerė: „Ar nemanote, kad dar per anksti spręsti?“
Net ir abejingiausias stebėtojas vargu ar nesupranta, kad lyčių skirtumai šiandien yra išties audringa diskusijų tema. Šios diskusijos užvirė 1970-aisiais, besiformuojant itin naujoviškam vaikų auklėjimo įsitikinimui tvirtinančiam, kad „lytiškai neutralių“ žaislų pagalba vaikai pasidarytų jautresni, labiau užjaučiantys ir tolerantiškesni.
Kas iš to išėjo? Tėvai buvo priblokšti matydami, kaip dukrelė buteliuku maitina savo šiukšliavežę ar paguldo ją miegui, prieš tai ją rūpestingai apklodama ir apkamšydama. Tuo tarpu Jonukas iš savo virtuvinio komplekto šepečio bei šluotos pasidirba kardus bei šautuvus, su kuriais įveikia blogiukus. Toks vaikų elgesys suglumino priešingo siekusius tėvus. Jie žinojo, kad patys nemokė savo vaikų taip elgtis, nei jie galėjo to išmokti draugų namuose ar mokykloje. Tėvai buvo visiškai priblokšti, nes toks stereotipiškas elgesys kilo iš pačių vaikų natūros, kaip berniukų ir mergaičių.
Kai kurių tėvų ideologinės nuostatos, kad lyčių vaidmenys yra išmokstami ar yra paprasčiausias kultūrinis konstruktas, buvo sušvelnintos. „Panaikink stereotipus ir išlaisvinsi savo vaiką“ suvokimas susvyravo. Šie tėvai suprato, kad kai kurie stereotipai turi rimtas priežastis. Nepaisant to, šios priežastys nesustabdė naujos kartos tėvų nuo tų pačių eksperimentų kartojimo.
Ir šiandien prieš prigimtinių ir vyrams bei moterims būdingų savybių pripažinimą nukreipta revoliucija tęsiasi. Ironiška, tačiau nežinia ar sąmoningai ji nukreipta ne vien prieš pamatinį žmogiškąjį patyrimą, bet ir prieš patį mokslą. Šie faktai atskleidžia, kad įsigalinti lyties kaip „kultūrinio konstrukto“ teorija veikiau kildintina iš ideologijos, o ne realybės.
Ar ieškosime atsakymo į du klausimus, susijusius su šia situacija? Pirmasis: ar egzistuoja objektyvi ir kultūriškai universali vyro bei moters prigimtis? Antrasis: jei taip, iš kur mes tai sužinome?
Atsakymas į pirmąjį: iš tiesų egzistuoja. Tuo nevertėtų abejoti dėl atradimų mokslinių tyrimų srityse — neurobiologijoje ir kultūrinėje antropologijoje bei evoliucinėje psichologijoje.
Suprasdami, jog lyčių tema šiandien itin svarbi bei remdamiesi minėtų mokslo sričių žiniomis, trijų straipsnių cikle užduosime ir bandysime atsakyti į su šia tema susijusius klausimus: pirmiausia aptarsime neurobiologijos bei antropologijos mokslų išsakomą poziciją, kitame straipsnyje reikšmingiau panagrinėsime socialinę šio klausimo prieigą, o paskutiniajame — šeimų patirtį bei lyčių skirtumų raidą nuo gimimo iki pilnametystės.
Šaltinis: Mercatornet
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
