Spalį startavęs „Nepatogaus kino“ festivalis siunčia žinią, kad LGBT poros nesiskiria nuo kitų porų ir skatina apdovanoti jas daugiau nei „tik mažumų teisėmis“. Ar toks dosnumas nenuskriaus pažeidžiamiausių visuomenės narių?
.
Miela gėjų bendruomene: jūsų vaikams skauda
Heather Barwick. Autorė buvo užauginta savo motinos ir tos pačios lyties partnerės. Ji yra buvusi teisės į gėjų santuoką gynėja; vėliau tapo vaikų teisių aktyviste. Ji yra žmona ir keturių žavių vaikų motina.
Iš anglų kalbos vertė Marius Kluonis
- Šaltinis: The Federalist
Gėjų bendruomene, aš esu jūsų dukra. Mano mama mane užaugino 80-taisiais kartu su savo partnere. Ji ir mano tėtis kurį laiką buvo susituokę. Nors mama žinojo esanti lesbietė prieš susituokdama, tuometinė situacija jai nepaliko kitos išeities. Taip gimiau aš. Kaip galite pamanyti, buvo nelengva. Ji paliko tėtį kai man buvo dveji ar treji metai, vien dėl noro būti laiminga kartu su savo mylimu žmogumi: moterimi.
Mano tėtis nebuvo ypatingai geras žmogus, ir jai jį palikus, jis nesivargino mūsų aplankyti.
Ar atsimenate knygą Heather Has Two Mommies („Hetera turi dvi mamytes“)? Ta knyga buvo mano gyvenimas. Mano mama, jos partnerė ir aš gyvenome jaukiame nedideliame name itin liberaliame ir atvirų pažiūrų rajone. Mamos partnerė manimi rūpinosi lyg savo pačios dukra. Kartu su šia partnere aš paveldėjau visą jos gėjų ir lesbiečių bendruomenę. O gal, tiksliau, jie paveldėjo mane?
Bet kuriuo atveju jaučiu, jog gėjai yra mano žmonės. Aš tiek daug iš jūsų išmokau. Jūs išmokėte mane neprarasti drąsos net ir sudėtingiausiais momentais. Išmokėte jausti empatiją. Išmokėte klausyti. Ir šokti. Išmokėte nebijoti unikalių savybių. Ir galiausiai, išmokėte mane pastovėti už save, net jei reikėtų stovėti vienai.
Aš rašau jums, nes nusprendžiau išlipti iš savo spintos (taip anglų kalboje vadinamas prisipažinimas apie kitokią lytinę orientaciją, vert. past.): aš nepalaikau gėjų santuokos. Tačiau ne dėl tų priežasčių apie kurias galit pagalvoti.
Vaikams reikia ir Tėvo, ir Motinos
Taip manau ne dėl to, jog esate gėjai. Aš jus be galo myliu. Santuokos nepalaikau dėl vienos lyties santykių ypatumų.
Augdama, netgi sulaukusi 20-ties, aš palaikiau gėjų santuoką. Tik dabar, praėjus šiek tiek laiko ir nutolus nuo vaikystės aš gebu apmąstyti savo pačios patyrimus ir atpažinti ilgalaikes vienos lyties tėvystės pasekmes mano asmenybei. Ir tik dabar, kai žiūriu į savo pačios vaikus, mylinčius ir apsuptus kasdienės savo tėvo meilės, galiu stebėti tradicinės šeimos ir tėvystės grožį bei išmintį.
Tos pačios lyties santuoka ir tėvystė iš vaiko atima arba motiną, arbą tėvą, teigdama, jog jis ar ji vaikui neturi jokios ypatingos svarbos. Juk jie identiški. Tačiau taip nėra. Daugelis mūsų, daugelis jūsų vaikų, kenčia. Tėvo trūkumas paliko didelę tuštumą manyje. Nors mylėjau savo mamos partnerę, jokia kita mama negalėjo man pakeisti prarasto tėčio.
Aš užaugau apsupta moterų, teigiančių, kad joms nereikėjo arba jos nenorėjo vyro. Tačiau, dar būdama mergaitė, aš desperatiškai norėjau tėčio. Yra neapsakomai keista keliauti gyvenimu su tuo giliai įrėžtu tėvo stygiumi, vyro stygiumi bendruomenėje, kuri teigia, jog vyrai yra nereikalingi. Tam tikrais momentais jaučiausi pikta ant savo tėčio, kad jo nebuvo šalia, ir kartais jaučiausi pikta ant savęs pačios, norinčios atgauti tėtį. Dalis manęs vis dar jo gedi.
Aš nesakau, kad jūs negalite būti geri tėvai. Jūs galite. Aš turėjau vienus geriausių. Nesakau, kad užaugus tradicinėje šeimoje viskas „bus gerai“. Mes visi žinome, jog yra daugybė būdų šeimai suskilti ir sukelti kančias vaikams: skyrybos, smurtas ar nesirūpinimas vaikais. Tačiau efektyviausia ir sėkmingiausia šeimos struktūra yra ta, kurioje vaikai yra auginami tiek savo pačių tėvo, tiek mamos.
Kodėl gėjų vaikai negali būti nuoširdūs?
Gėjų santuoka keičia ne tik santuokos, bet ir tėvystės sąvoką. Ji skatina ir normalizuoja tokią šeimos struktūrą, kuri neišvengiamai panaikina kai ką ypatingai brangaus ir esminio. Ji panaikina kai ką, ko mums be galo reikia, tuo pat metu teigdama, jog mums iš tikrųjų nereikia to, ko savo natūralia prigimtimi trokštame. Ji teigia, kad mums viskas bus gerai. Tačiau taip nėra. Mums skauda.
Išsiskyrusių tėvų vaikams leidžiama sakyti: „Mama, tėti, aš jus labai myliu, tačiau skyrybos mane sužeidė ir aš jas išgyvenau labai sunkiai. Jos sugriovė mano pasitikėjimą žmonėmis ir privertė jaustis kaltu. Be galo sunku gyventi dviejuose atskiruose namuose.“ Įvaikintiems vaikas leidžiama sakyti: „Sveiki, mane įvaikinę tėvai, myliu jus. Tačiau man visa tai yra be galo sunku. Aš kenčiu, nes mano ryšiai su ankstesniaisiais tėvais yra nutraukti. Aš esu pasimetęs ir jų ilgiuosi, nors niekada nesu jų matęs.“
Tačiau vaikai su tos pačios lyties tėvais neturi to paties balso. Ir kalbu ne tik apie save. Mūsų yra daug. Daugelis per daug bijo prakalbėti ir atskleisti savo skausmą ir kančias, nes dėl įvairių priežasčių atrodo, kad jūs nesiklausote. Kad jūs nenorite girdėti. Jei mes sakome, jog mums skauda augti su vienos lyties tėvais, mes esame arba ignoruojami, arba pramenami „heiteriais“ (kupinais neapykantos, vert. past.)
Tačiau mes neskleidžiame neapykantos. Žinau, kad suprantate skausmą klijuojamos etiketės, kuri jums visiškai netinka; skausmą etiketės, kuri skirta jus nutildyti. Ir žinau, kad jūs tikrai buvote nekenčiami ir tikrai buvote įžeidinėjami. Aš tai mačiau – eitynes, kur žmonės laikė plakatus „Dievas nekenčia gėjų“ ir „AIDS – bausmė už homoseksualumą“. Aš verkiau ir degiau raudonu pykčiu tose pačiose gatvėse kaip ir jūs. Ir aš neesu vienu iš tų žmonių. Mes neesame vienais iš tų žmonių.
Žinau, jog šis pokalbis nelengvas. Tačiau turime apie tai kalbėti. Jei kas nors ir gali kalbėti apie sudėtingus dalykus, tai mes. Jūs mane to išmokėte.
© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
