Ann Farmer
Freddy McConnell – moteris, kuri pastojo ir pagimdė kūdikį ir tik vėliau, po vaiko gimimo, teisiškai pasikeitė lytį ir tapo translyčiu vyru – teisme bylinėjosi su Registrų centru, registruojančiu gimimus ir mirtis Anglijoje ir Velse. F. McConnell prieš kelias savaites pralaimėjo bylą Apeliaciniame teisme, kur siekė vaiko gimimo liudijime būti įrašytas kaip vaiko tėvas.
Praėjusiais metais Aukštesniojo teismo Šeimos skyriaus pirmininkas ir vyriausiasis šeimos teisės teisėjas Anglijoje ir Velse seras Andrew McFarlane‘as nusprendė, kad kūdikį pagimdęs žmogus teisiškai yra traktuojamas kaip motina, nepaisant jo lytinės tapatybės, ir kad yra „esminis skirtumas tarp žmogaus lytinės tapatybės ir jo tėvystės statuso“.
Žurnalistas F. McConnell nori būti įregistruotas kaip tėvas arba gimdytojas ir yra įsitikinęs, kad reikalavimas jį įregistruoti kaip vaiko motiną pažeidžia jo teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui. Tačiau valdžios atstovai argumentavo, kad jis turi būti įregistruotas motina, nes pagimdė kūdikį, ir šis turi „teisę žinoti jį ar ją išnešiojusio žmogaus tapatybę“.
Pralaimėjęs bylą Aukštesniajame teisme 2019 m. rugsėjį F. McConnellis pateikė apeliaciją, tačiau trys Apeliacinio teismo teisėjai priėmė sprendimą jo nenaudai. Tai akivaizdžiai reiškia, kad gimimo liudijimuose tėvai bus pripažįstami pagal biologinę, o ne teisiškai pripažintą lytį.
Įvertinę ankstesniame bylos svarstyme pateiktus argumentus vyriausiasis teisėjas lordas I. Burnett (vyriausiasis Anglijos ir Velso teisėjas) bei teisėjai E. King ir R. Singh paliko galioti prieš tai priimtą sprendimą. Lordo I. Burnett teigimu, Lyties pripažinimo aktas (angl. Gender Recognition Act), pagal kurį F. McConnell privalėjo būti įregistruotas kaip motina nepažeidė jo teisių į privatų ir šeimos gyvenimą, kurios išdėstytos Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Jo sprendime taip pat sakoma, kad 1989 m. Vaikų įstatymas numatė, kad motinai savaime tenka pareiga rūpintis vaiku nuo gimimo. Jis teigė: „Niekas kitas neturi tokios automatiškai galiojančios atsakomybės rūpintis vaiku, net ir tėvas. Tam tikslui nereikalingas joks registracijos dokumentas. Pats vaiko pagimdymo faktas turi šį teisinį efektą. Nesunku suprasti, kodėl tai gali būti svarbu praktiškai. Nuo gimimo momento kažkas turi būti atsakingas už naujagimį, pavyzdžiui, kad galėtų duoti sutikimą medicininiam gydymui ar apskritai rūpintis jo priežiūra.“
Nepraradęs ryžto F. McConnell tviteryje parašė: „Nuviliantis, konservatyvus sprendimas, bet mes žinojome, kad kova bus ilga. Nepraraskite vilties. Kreipsimės į Aukščiausiąjį teismą. Translyčiai tėvai bus teisiškai pripažinti.“
Nepaisydamas rimtų socialinių pasekmių, jei byla būtų laimėta, advokatas Michael Wells-Greco komentavo: „Jei bus išlaikytas motinos statusas, vaikas ateityje gali būti priverstas atskleisti savo gimimo istoriją, o tai turėtų būti privatus dalykas. Kai kurie sakytų, kad gimimo liudijimas – tik popieriaus lapelis, bet tai menkina jo didžiulę svarbą. Nepaisant įstatymo, visuomenė sako, kad jis yra vaiko tėvas, ir atėjo metas JK teisei pripažinti tai visais įstatymo atvejais.“
Panašiai kalbėjo ir šeimos advokatė Tammy Knox, atstovaujanti labdaringą žmogaus teises ginančią organizaciją AIRE, kuri byloje dalyvavo kaip translyčių tėvų vaikams atstovaujanti trečioji šalis. „Svarbu prisiminti, kad F. McConnell atvejis neegzistuoja vakuume: jį reikia suvokti reikšmingų socialinių ir teisinių pokyčių, aktualių translyčių teisėms ir šeimos teisei, kontekste. Jei byla pasieks Aukščiausiąjį Teismą, jo sprendimas neabejotinai turės didžiulę įtaką ištisoms translyčių šeimų kartoms“, – teigė T. Knox.
Akivaizdu, kad šioje byloje yra daugiau nei viena suinteresuota pusė, tačiau, teisėjų nuomone, iškelti klausimai yra susiję su sudėtingais „tarpusavyje persipynusiais“ teisės aktais, ir bet kokia teisinė reforma turėtų būti parlamento reikalas. Savo sprendime jie teigia, kad „į vyriausybę ir parlamentarus gali kreiptis bet kuris suinteresuotas žmogus, o įstatymų leidėjams pasiekiama informacija iš labai plataus žmonių rato, ir bet kokie teisiniai pokyčiai yra jų reikalas.“
Kitaip tariant, 2004 metais priimtas Lyties pripažinimo aktas buvo priimtas mažai atsižvelgiant į kitus įstatymus ir jų reikšmę šeimai ir visuomenei. Tikėkimės, kad parlamentas dar labiau neapsunkins vaikų padėties ir nepriims įstatymo, sakančio, kad moteris gali tapti tėvu, ar, iš tiesų, kad vyras gali tapti motina.
Be abejo, politikai patirs spaudimą iš aktyvistų ir juos remiančių teisinių patarėjų, bijančių, kad translytiškumo traukinys nebūtų sustabdytas. Prie jų taip pat gali prisijungti nerimaujantieji, kad suteikus vaikams teisę turėti motiną, ateityje gali tekti suteikti jiems teisę vetuoti tėvų skyrybas – teisę turėti tuose pačiuose namuose gyvenančius motiną ir tėvą.
Deja, nei vienas gimdoje nužudytas kūdikis negalės pateikti ieškinio dėl savo teisės gyventi, bet būdamas vienišas tėvas F. McConnell jau pašalino tikrąjį tėvą iš vaiko gyvenimo, o dabar nori, kad teisiškai liktų ir be motinos. Kaip tai turėtų pagelbėti vaikui – nežinia […].
Pavojus ištrinti motinas iš teisinio paveikslo turėtų labiausiai neraminti feministes. Tačiau turint omenyje jų maniją ginti motinų teisę likti be vaikų ir vaikų – be motinų („teisė pasirinkti“), visi turėtume sunerimti dėl to, kad ši kampanija psichologiškai žalos vaikus ir griaus visuomenės pamatus. Ir viskas dėl moters, kuri, negalėdama tapti tikru tėvu, nori taptu tėvu pagal įstatymą.
versta pagal Father in law? The strange case of the male mother
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
