Lietuvoje pasirodžius filmo „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ reklamoms, kviečiame pasvarstyti kodėl XXI amžiuje Valentino dienos širdeles keičia sadomazochistinė erotika ir kokios gali būti to pokyčio pasekmės.
.
Romantikos nuopuolis
Zac Alstin, autralų rašytojas ir tinklaraštininkas (blogger, vert. past.)
Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė
- Šaltinis: MercatorNet.com
„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ – prastas būdas švęsti Valentino dieną.
Įsivaizduokime kaip ateities istorikai vertins mūsų pasaulį; kaip po penkiasdešimties, šimto metų jiems atrodys mūsų baimės, susižavėjimai ir keistenybės.
Ko gero, daugiausiai keistenybių jie ras mažmožiuose. Pavyzdžiui, šią Valentino dieną žiūrovai nekantrauja pamatyti bestseleriu „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ grįstą filmą, ir tai yra dėmesio verta istorija.
Pasiutusiai komercializuotą ir nuo savo esmės nutolusią ankstyvųjų krikščionybės laikų šventojo dieną pasirodys 40 milijonų JAV dolerių kainavęs filmas, siekiantis pasipelnyti iš didžiulės sėkmės, kurią patyrė „erotinės romantikos“ novelė, pradėjusi savo gyvenimą kaip paaugliams skirtų romantinių knygelių apie vampyrų pasaulį modifikacija (fan fiction, vert. past).
Nepaisant leidėjo bandymų tai užginčyti, yra gana akivaizdu, kad pseudonimu pasirašantis knygos autorė E. L. James savo tekste perkūrė populiarias „Saulėlydžio“ sagos noveles, pakeisdamas paauglių auditorijai labiau tinkantį merginos meilės nemirtingam vampyrui motyvą sado-mazochistine seksualine subkultūra (BDSM, vert. past.)
Tokie seksualiniai ar fantastiniai publikuotų literatūros kūrinių perrašymai, vienus skaitytojus džiuginantys, o kitus liūdinantys savo protingais, įspūdingais, beprasmiais ar net labai įžeidžiais nukrypimais nuo pirminio siužeto ar veikėjų paveikslų, yra dažnas reiškinys. Galbūt jums patiktų, pavyzdžiui, racionalisto ir dirbtinio intelekto proponento Elizerio Judkovskio knyga „Haris Poteris ir racionalumo metodai“. Joje vaizduojama alternatyvi tikrovė, kurioje Hario Poterio teta Petunija išteka už biochemijos profesoriaus, o Haris vėliau atvyksta į Hogwartso akademiją apsiginklavęs racionaliu mastymu ir eksperimentiniu metodu. Kita vertus, „Žiedų valdovo“ perrašymai dažniausiai išvirsta į romansus, įkvėptus režisieriaus Peterio Jacksono filmuose Orlano Bloomo įkūnyto elfo Legolas (taip vadinamus Legomansus), kuriuose autorė po autorės negrabiai įsiterpia į Žiedo broliją, kad patenkintų vargšo gražuolio elfo meilės svajones.
Interneto eroje literatūros kūrinių perrašinėjimai nėra reti; vis dėlto retai pasitaiko, kad toks perrašymas būtų išspausdintas rimtos leidyklos, tiražu, metančiu iššūkį pirminiam tekstui. 2011 metais, po septynerių prekybos metų, buvo parduota 120 milijonų „Saulėlydžio“ sagos novelių. Tačiau „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ ne ką atsilieka – per tris metus nuo šios knygos pasirodymo jau parduota per 100 milijonų kopijų.
Nuo pat pirmųjų puslapių „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ galima drąsiai priskirti menkaverčių perrašinėjimų kategorijai. Novelę, pavyzdžiui, pradeda klišinė scena, kurioje pagrindinė veikėja nupasakoja savo atvaizdą veidrodyje. Tolesnė prozos kokybė verčia knygos populiarumą aiškinti nebent tuo, kad „erotinės romantikos“ žanras laikosi ant skaitytojų asmeninių fantazijų. Šiuo atveju, tai seksualinės fantazijos šimto tūkstančių jaunųjų „Saulėlydžio“ skaitytojų, jau paruoštų erotinei jų mėgstamos uždraustos meilės romano versijai.
Daugeliu atžvilgiu „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ populiarumas yra nuspėjamas. Romantinės novelės – tai nieko naujo, ir net visiško paribio žanrų kūrėjai kartais sugeba pasiekti komercinės sėkmės. Net ir persipynimas tarp autorių, perrašinėtojų, skaitytojų ir leidėjų yra ne tiek naujiena, kiek grįžimas prie pažįstamos praktikos.
Juk tos pačios Valentino dienos folkloras ir mitologija yra iš esmės populiarūs pagražinimai ir perrašymai, apaugę faktą, kad kadaise gyveno keli šventieji kankiniai vardu Valentinas ar Valentinus. Taigi hagiografija ir viduramžių romansai susivienijo tam, kad kelis šimtmečius tenkintų romantinių svajų poreikį, o labiau mums artimais laikais – ir komercinius pramonės šakų poreikius.
Nors „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ populiarumas yra nuspėjamas, jis, deja, yra ir žalingas. Jei „Saulėlydžio“ sagos sėkmė vidutinio skaitytojo akiratin išstūmė anksčiau paribyje gyvavusį „paranormalios romantikos“ žanrą bei paaugliams skirtą literatūrą vampyrų tematika, tai „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ sėkmė panašiai išpopuliarins erotinės romantikos noveles. Kaip pasakė vienas autorius: „Prieš du metus visi ėjo iš proto dėl vampyrų; dabar – dėl BDSM“.
Deja, sadomazochizmas, skirtingai nei vampyrai, iš tiesų egzistuoja – nebent vampyrais laikytume tolydžio vis labiau ciniškai besielgiančias senąsias leidyklas, tokias kaip „Universal Pictures“ ir „Random House“ […]. Ir nors BDSM mėgėjai purkštauja dėl „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ netikroviškumo, stebint sekso žaisliukų pardavėjų pasiruošimą filmo pasirodymui, darosi sunku užginčyti, kad komercinis godumas vis mažiau linkęs atiduoti duoklę visuomenės moralinėms normoms. Pramogų industrijos pastangos brukti žiūrovams erotinius vaizdinius nustoja stebinusios, o kartu nestebina ir auganti šių blizgučių paklausa.
Toks tad yra Valentino dienos nuopuolis: nuo kankinio atminimo, per religinę fantaziją ir rafinuotą romantiką, iki komercializuoto ritualo, erotinio gašlumo ir, galiausiai, galimybės iškreiptam seksualiniam santykiui, įkvėptam paaugliškos knygelės apie mergaitę, įsimylinčią į „fantastiškai žavingą, žėrintį“ vampyrą.
Istorijoje rasime daug žygdarbių ir kilnių aukų, padarytų vardan aukštų idealų, tikėjimo ir net vardan romantiškos meilės. Žymiai mažiau buvo sukurta remiantis į gašlumą, seksualinius iškrypimus ir fantazijas, kad ir kokie galingi tie potraukiai buvo juos jautusiems žmonėms. Galbūt vertėtų paklausti – ar be mūsų komercinių ir seksualinių interesų nėra aukštesnių poreikių, kuriuos turėtume puoselėti?
© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
