Gegužės 30 d. Seimas po pateikimo pritarė susitarimo dėl bendro gyvenimo (toliau – Susitarimas) įteisinimui Civiliniame kodekse. Už pataisas balsavo 45 parlamentarai, prieš – 6, susilaikė – 17. Daugiau nei pusė Seimo narių posėdyje nedalyvavo. Balsavimo rezultatai ir parlamentarų dalyvavimas prieinami Seimo internetinėje svetainėje. Po svarstymo komitetuose prie įstatymo projektų Seimas planuoja grįžti rudens sesijoje. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas taip pat turėtų joms pritarti svarstymo ir priėmimo stadijose.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlė dėl projektų prašyti Vyriausybės išvados, tačiau Seimas tam nepritarė.
Susitarimu dėl bendro gyvenimo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kyla praktinės problemos. Tačiau pagal Susitarimą kartu gyvenantys asmenys, kurie nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, nebūtų laikomi šeima. Taigi šis Susitarimas apsaugotų prigimtinę šeimą, nes neprilygintų kitų bendro gyvenimo formų išskirtinei susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų sąjungai.
Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakaviečienė teigia, kad susitarimas dėl bendro gyvenimo esmingai skiriasi nuo partnerystės instituto. „Susitarimas dėl bendro gyvenimo spręstų kartu gyvenančių asmenų praktines problemas, pavyzdžiui, paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų asmenims skiriantis, tačiau nekurtų šeimos santykių. Šeimos santykių sukūrimas yra esminis skirtumas tarp susitarimo dėl bendro gyvenimo ir liberalų siūlomos partnerystės. Liberalų pataisos įteisintų tiek skirtingų, tiek vienos lyties porų partnerystę. Partnerių santykiai būtų prilyginti santuokai, kadangi partnerystė sukurtų šeimos santykius. Tuomet valstybė negalėtų išskirtinai saugoti ir skatinti prigimtinės šeimos, kuri dėl galimybės gimdyti naujus visuomenės narius, užtikrinti tautos gyvybingumą, tęstinumą yra pagrįstai laikoma visuomenės ir valstybės pamatu. Susitarimas dėl bendro gyvenimo šiuo požiūriu apsaugo prigimtinę šeimą“,- skirtumus vardina teisininkė K. Zamarytė-Sakavičienė.
Pagal projektą, susitarimo dėl bendro gyvenimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.).
Taip pat gegužės 30 d. buvo užregistruotas ir liberalų partnerystės projektas, kurį iniciatoriai šiek tiek pakeitė nuo to, kurį pristatė praėjusią savaitę – atsisakė garsiai kritikuoto vienerių metų termino, po kurio kartu gyvenanti pora be jokios valios išraiškos taptų šeima. K. Zamarytė-Sakavičienė aiškina: „Metų terminas pažeistų asmenų laisvo apsisprendimo principą, nes įteisintų „prievartinę“ šeimos formą tiems, kurie jos nenori kurti. Registruotame partnerystės projekte liko tik notarinė registracija, tačiau dabar liberalų projektas susiduria su kita problema – jis iš esmės tapo pritaikytas tos pačios lyties poroms, nes sugyventiniai, kurie anksčiau nenorėjo sudaryti santuokos, dėl savo šeiminių santykių įteisinimo neis ir pas notarą. Taigi pastarųjų praktinės problemos vis tiek nebus sprendžiamos“. Kol kas šis projektas Seime nėra svarstytas.
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
