Jei anksčiau mokytojai turėdavo įtikinti merginas, jog tikslieji mokslai nėra skirti tik vyrams, tai dabar tėvai ir visuomenė turi nukreipti berniukus nuo tokios vyriškumo sampratos, kurioje akademiniai pasiekimai nėra svarbūs.
.
Silpnesnė lytis?
Parengė: Džiugas Kazlauskas
- Šaltiniai: The Economist ir Huffington Post
„Kalta prigimtis ir smegenų chemija“ − teigia prestižinio Velingtono (Wellington) koledžo direktorius Entonis Seldonas (Anthony Seldon). „Vaikinų akimis tiesiog nėra kieta būti „moksliuku“ – ginčija Bronkso lyderių akademijos (Bronx Leader Academy), esančios Niujorke, vadovas Ivanas Jipas (Ivan Yip).
Pirmoji mokykla tėvams atsieina 38 tūkst. dolerių per metus. Ji pasižymi gerai organizuota popamokine veikla. Antroji daugeliui savo auklėtinių, iš kurių maždaug ketvirtadalis turi specialių poreikių, suteikia nemokamą maitinimą. Vis dėlto, abiejose mokyklose situacija ta pati: mokyklinio amžiaus vaikinai mokosi prasčiau nei merginos.
Prieš keliasdešimt metų ši problema buvo sunkiai įsivaizduojama. Iki pat 6-tojo dešimtmečio berniukai mokyklas lankydavo vidutiniškai ilgiau ir turėjo didesnę tikimybę baigti universitetą nei merginos. Šiuo metu beveik visose išsivysčiusiose bei augančiose trečiojo pasaulio šalyse situacija tapo priešinga. Edukologai ir politikai, anksčiau eskalavę merginų pasitikėjimo savimi trūkumą, dabar galvoja kaip nuobodžiaujantiems vaikinams įsiūlyti „Hario Poterio“ knygas. Vos per kelias kartas atotrūkį tarp lyčių vienoje srityje pakeitė atotrūkis kitoje.
Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų grupės išplatinto pranešimo duomenimis, vaikinai pranašesni tik matematikoje: 15-kos metų vaikinai savo gebėjimais merginas lenkia trimis mėnesiais. Tiksliuosiuose ir gamtos moksluose pasiekimai yra panašūs. Tačiau tose srityse, kur merginos tradiciškai pirmauja, atotrūkis didėja: 64 šalyse darytas tyrimas rodo, jog merginos pralenkia vaikinus beveik visais mokslo metais.
xx>xy?
EBPO mano, jog nuo raštingumo ir skaitymo įgūdžių priklauso tolesnio mokymosi sėkmė. Be to, pastebėta, kad berniukai maždaug 50% labiau linkę susikirsti bendro žinių patikrinimo testuose (matematika, skaitymas, gamtos mokslai). Į pastarąją grupę patenkantys jaunuoliai, netekę motyvacijos, anksčiau meta mokslus.
Norint išsiaiškinti, kodėl merginoms ir vaikinams taip skirtingai sekasi mokykloje, visų pirma reikia pažvelgti, ką jie veikia už jos ribų. Merginos namų darbams per savaitę vidutiniškai skiria penkias su puse valandos − beveik valanda daugiau nei vaikinai, kurie paprastai tą laiką praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir naršydami internete. Trys ketvirčiai mergaičių, priešingai nei didesnė pusė berniukų, skaito knygas savo malonumui. Su kiekvienais metais ekrano populiarumas didėja, o knygos tampa vis maziau patrauklios, tačiau berniukai pasiduoda lengviau. EBPO išsiaiškino, jog vaikinai, praleidžiantys tiek pat laiko ruošdami namų darbus kaip ir merginos, labiau linkę ir skaityti knygas.
Pamokų metu berniukai dažnai būna „kažkur kitur“. Iš berniukų daug dažniau galima išgirsti teiginį, jog mokykla yra „laiko švaistymas“. Kaip anksčiau mokytojai turėdavo įtikinti merginas, jog tikslieji mokslai nėra skirti tik vyrams, dabar EBPO bando raginti tėvus ir visuomenę nukreipti berniukus nuo tos vyriškumo sampratos, kurioje akademiniai pasiekimai nėra svarbūs. „Berniukai išgyvena skirtingus spaudimus“ − teigia I. Jipas. „Deja, jiems būdingi tam tikri įsitikinimai, susiję su (blogu) elgesiu.“
Kol darbų neišsilavinusiems vyrams buvo žymiai daugiau, berniukų panieka švietimui galėjo būti laikoma gana racionalia. Tačiau tos dienos seniai praėjo. Ko gero, pasitikėjimas, išdidumas ir konkurencingumas padeda berniukams matematikoje. Tačiau mokytojų darbą sunkina jaunuolių savidisciplinos trūkumas.
Dėl jų „nevaldomo elgesio“ dažnai kenčia ir įvertinimai. Tyrimas parodė, jog berniukai gauna aukštesnius įvertinimus atlikdami anoniminius testus, nei mokytojų paskirtas užduotis. Gali būti, kad dėl šio mokytojų „šališkumo“ berniukams dažniau tenka kartoti mokslo metus mokykloje, net jeigu savo gabumais neatsilieka nuo mergaičių. Tačiau kas slypi už šios diskriminacijos? Viena versija: mokytojai labiau mėgsta mandagius, tvarkingus, nekonfliktiškus mokinius. Visos šios savybės būdingos mergaitėms. Kai kuriose šalyse už blogą elgesį netgi atimami akademiniai taškai. Kita versija: moterys, kurios sudaro maždaug 80% pradinių ir 70% vidurinių klasių mokytojų, labiau linkę palaikyti savo lytį, lygiai taip pat kaip vyrai kompanijų vadovai labiau linkę pasirinkti pavaldiniu kitą vyrą.
Kai kurios šalys rūpinasi, kad aplinka berniukams būtų priimtinesnė. Berniukai Lotynų Amerikoje (Meksikoje, Kolumbijoje, Čilėje, Peru) skaito žymiai daugiau, skaitymo įgūdžių skirtumas tarp berniukų ir mergaičių čia yra žymiai mažesnis nei kitose šalyse. Keista, tačiau tose pačiose šalyse merginos žymiai labiau atsilieka matematikoje.
Toliau ir aukščiau
Merginų dominavimas mokslo srityje išlieka ir po mokyklos. Prieš keturiasdešimt metų didžioji dalis universitetų studentų buvo vaikinai, ypač aukštesnėse studijų pakopose ir tiksliųjų mokslų srityse. Tačiau universitetiniam mokslui tapus labiau prieinamu, merginos jį pradėjo rinktis beveik dvigubai dažniau nei vaikinai. Pagal EBPO, merginos šiuo metu sudaro 56% stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Iki 2025 metų šis skaičius gali šoktelti iki 58%.
Aukštojo mokslo feminizacija vyko taip laipsniškai, jog buvo nepastebėta. Pasak EBPO eksperto Stefano Vincento Lankrino (Stephan Vincent Lancrin), kai prieš šešerius metus jis išspausdino pirmąjį darbą šia tema, skaitytojai „negalėjo patikėti“.
Taigi, nors moderni švietimo sistema tarnauja visiems, bet atlikdama savo funkciją ji dažniausiai atitinka mergaičių poreikius. Didelė dalis vyriškosios lyties atstovų turi prisitaikyti prie stiprių suvaržymų. Tai būtina turėti omenyje, jei nenorime, kad ateities švietimas būtų vienodai naudingas visiems. Žinoma, nėra būtina grįžti į gilią senovę ir leisti berniukams augti kaip laukiniams. Užtenka pedagogus ugdyti lanksčiau, taip, kad jie galėtų prisitaikyti prie skirtingų poreikių ir gerbti berniukų prigimtinius ir socialinius poreikius.
© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
