Po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Coman ir kiti visos ES valstybės narės, spręsdamos dėl asmenų teisės gyventi jų teritorijoje, privalės pripažinti užsienyje sudarytas vienos lyties porų santuokas. Tai galios ir toms ES šalims, kurios konstitucijose ar kituose nacionaliniuose įstatymuose saugo santuoką kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą.
Teigiami Teismo sprendimo aspektai:
- Jis patvirtino nacionalinę šalių kompetenciją savo įstatymuose apibrėžti santuokos sąvoką. Tai reiškia, kad valstybės narės tebėra laisvos rengti referendumus dėl santuokos apibrėžimo ir išlaikyti savo nacionalinę konstitucinę santuokos tarp vieno vyro ir vienos moters apibrėžtį (37 paragrafas).
- Jis apribojo tos pačios lyties porų pripažinimą laisvo judėjimo srityje iki teisės apsigyventi ES šalyse (36 paragrafas).
Neigiami Teismo sprendimo aspektai:
- Teismas laisvo judėjimo srityje apibrėžė sutuoktinių sąvoką į ją įtraukdamas tos pačios lyties poras.
- Nors Teismas nurodė, kad vienos lyties poros laisvo judėjimo srityje turės būti pripažįstamos išimtinai tik dėl tikslo apsigyventi (36 paragrafas), jis susiejo apsigyvenimą su teise į normalų šeimos gyvenimą (32 paragrafas). Būtent šeimos gyvenimo interpretavimas bus slidi vieta teisiniuose reikalavimuose keliant klausimą dėl daugiau teisių nei tik teisė apsigyventi.
- Teismas atmetė viešąjį interesą kaip argumentą nepripažinti vienos lyties porų pareiškimų dėl laisvo judėjimo (42 paragrafas ir toliau).
Laisvės gynimo aljanso (angl. Alliance Defending Freedom) teisininkės Adinos Portaru teigimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Coman ir kiti yra itin problemiškas: „Daug Europos šalių pripažįsta ir saugo santuoką kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą. Jos turi tam teisę. Pagrindinės šeimos teisės sąvokos – sutuoktiniai, šeimos narys ir santuoka – priklauso ES valstybių narių kompetencijai. Tai aiškiai pagrįsta pagrindiniuose ES teisės dokumentuose šiuo klausimu, įskaitant ir pastarąjį Teismo sprendimą. Siūlydamas į sutuoktinių apibrėžimą įtraukti tos pačios lyties partnerius Teismas mažina nacionalinę kompetenciją šiuo klausimu“, – komentuoja A. Portaru.
Teisininkė teigia, kad laisvas asmenų judėjimas negali būti naudojamas užkulisiniu būdu pakeisti tokias gerai suprantamas sąvokas kaip santuoka ir šeima. „Versti valstybę narę taisyti savo nacionalinę teisę tam, kad būtų įtvirtintas tos pačios lyties asmenų santykių pripažinimas, reiškia sąmoningą nacionalinio demokratinio proceso ignoravimą. Pavyzdžiui, Rumunijoje trys milijonai žmonių pasirašė iniciatyvą Konstitucijoje santuoką apibrėžti kaip sudaromą vieno vyro ir vienos moters. Pakeisdamas sąvoką sutuoktiniai Teismas parodo nepagarbą nacionaliniam suverenitetui ir įvairovei ES bei rizikuoja sukurti teisinį chaosą“, – aiškina A. Portaru.
Dar tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Teismo sprendimas Coman byloje, kai kurios lobistinės LGBT organizacijos džiūgavo ne tik dėl sprendimo praktinių pasekmių, bet ir dėl to, kad dabar neva bus lengviau daryti įtaką dėl vienalyčių porų teisinio pripažinimo šalių viduje. Lietuvoje taip pat pasirodė nuomonių, kad nors tiesiogiai nėra reikalaujama keisti nacionalinio teisinio reguliavimo šiuo klausimu, „netiesiogiai tai tikrai yra motyvas ir paskata valstybei vis dėlto atsisakyti tam tikrų psichologinių barjerų ir vadovautis humaniškumo principu“. Toks apeliavimas šiuo atveju tėra demagogija, kadangi prigimtinės vyro ir moters šeimos prilyginimas homoseksualių santykių pagrindu kuriamam dariniui yra ne „psichologinių barjerų ar humaniškumo“, o žmogaus prigimties ir kuriamų santykių pridėtinės vertės visuomenei ir valstybei suvokimo klausimas.
parengta pagal adflegal.org
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
