2015 metų gruodžio 15 dieną Maltos ministrė Helena Dalli pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo būtų uždraudžiama „perkeitimo terapija“, kaip apgaulinga ir žalinga. Jei toks įstatymo projektas būtų priimtas, Malta taptų pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, kuri politiškai įsikištų į psichologinės terapijos kompetenciją šioje srityje.
Projekte „Perkeitimo terapija“ yra vadinamos pastangos „pakeisti“, „užgniaužti“ ar „pašalinti“ „lytinę tapatybę“, „lytinę orientaciją“ ir „lytinę išraišką“. Iš bendro konteksto matyti, kad galvoje turimos praktikos, kuriomis terapeutas padeda asmeniui atsisakyti homoseksualios tapatybės, orientacijos ar išraiškos. Įstatymas siūlo gana drakoniškas bausmes – ne vien už pačią terapiją, bet net už patarimą ar nukreipimą pas kitą terapeutą. Už tai numatytos bausmės – nuo 1000 iki 10 000 eurų bauda, įkalinimas iki metų, arba bauda ir įkalinimas. JAV Amerikos psichologų asociacija yra išreiškusi skepticizmą dėl perkeitimo terapijos, tačiau ji nėra kriminalizuota, yra asmenų, kurie jos prašo ir terapeutų, kurie ją vysto, tęsdami akademinę diskusiją. Tuo tarpu Maltoje pasiūlytas įstatymo projektas siekia uždrausti tiek praktiką, tiek, to pasekmėje, diskusiją.
Visuomenė buvo pakviesta išsakyti savo pastabas, tai padarė ir katalikų Bažnyčia Maltoje, vasario 19-ąją savo interneto portale paskelbusi dokumentą, parengtą teologų, psichologų ir teisininkų grupės. Dokumente yra išryškinta ne viena „perkeitimo terapijos“ uždraudimo projekto yda. Neaišku, kur riba tarp terapeuto pagalbos „ištirti“ savo lytinę tapatybę ir pagalbos ją keisti. Iš pirmo žvilgsnio, projektas skirtas apsaugoti „pažeidžiamus“ asmenis, nurodant, kad neaiškiais atvejais teismas nustatys ar asmuo pažeidžiamas, ar ne. Bet tokia formuluotė atgrasins ne vieną psichologą suteikti reikalingą ir laisvai bei savanoriškai paprašytą pagalbą, nežinant ką gali nuspręsti teismas.
Žvelgiant teisiškai, įstatymo projektas prieštarauja tiek pačios Maltos įstatymui, tiek Europos žmogaus teisių teismo sprendimams. Maltos Bažnyčios parengtoje nuomonėje nurodoma, kad visai neseniai, 2015 metų balandžio mėnesį priimtame „lytinės tapatybės, išraiškos ir lyties požymių akte“ (Maltos įstatymų 540 skyrius) įtvirtinama, kad kiekvienas gali „pakeisti“ lyties tapatybę, taip pat mediciniškai ar chirurgiškai. O naujajame pasiūlyme, priešingai, neleidžia asmeniui imtis priemonių, kurios leistų išlaikyti ar įgyti kitą lytinę tapatybę ar orientaciją. Dar daugiau asmens civilinės teisės būtų pažeistos, jei valstybė pradėtų kištis į asmeninius filosofinius ar religinius motyvus, dėl kurių asmuo gali norėti keisti savo lytinę orientaciją, tapatybę ir išraišką.
Panašiai, įstatymo projektas prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo nuomonei, jog asmuo turi teisę fiziškai keisti lytinę tapatybę, bet privaloma tvarka turi būti konsultuojamas apie savo pasirinkimą. Jei privalu konsultuoti apie fizinį lyties pasirinkimą, kodėl tampa nusikalstama konsultuoti apie psichologinį?
Be to, atrodo, priėmus įstatymą būtų nusikalstama homoseksualią orientaciją keisti į heteroseksualią, tačiau visiškai teisėta padėti tapti homoseksualiam. Ar taip nėra įtvirtinamas dvigubas standartas, nevienoda apsauga, homoseksualumui įgyjant aukštesnį statusą už heteroseksualumą ir tokiu būdu pažeidžiant konstitucinį lygybės principą?
Galiausiai, įstatymo formuluotės pernelyg paprastos ir neatspindi praktikoje sutinkamų sudėtingesnių atvejų: kai, pavyzdžiui, seksualinė orientacija yra susijusi su vaikystėje patirtu išnaudojimu. Kitu atveju, pagalbos gali paprašyti asmuo, vyras ar moteris, gyvenantis santuokoje ir jaučiantis, kad homoseksualus polinkis jiems trukdo. Dar kitu atveju į terapeutą gali kreiptis homoseksualus asmuo, kuris nori gyventi skaistybėje, dėl religinės motyvacijos. Visais šiais atvejais terapeutas, padėdamas besikreipiančiajam, rizikuotų pažeisti įstatymą. Taip suvaržomas tiek klientas, tiek pati terapeuto profesija – politiškai iš anksto nustatant kas galima, o kas ne, jai užkertamas kelias tyrimams ir alternatyvų ieškojimui. Įstatymo projektas, priešingai nei deklaruoja, rizikuoja pažeisti tiek asmens autonomiją ir laisvę gauti paslaugą, tiek psichologo profesinę laisvę.
*
Tik paskelbus šias pastabas, iš homoseksualų aktyvistų ir projekto rėmų valdžioje pusės kilo didelė banga kaltinimų, kartais labai artimų plūdimui ir įžeidinėjimui. Tad vasario 22 dieną dokumento rengėjai, konstatavę, kad kaltinimai rodo, jog jų autoriai neskaitė teksto, dar kartą patikslina: jų pastabose homoseksualumas netraktuojamas kaip liga, nesiejamas su pedofilija, neišreiškiami jokie neigiami ar nepagarbūs jausmai apie LGTB žmonių orumą, netvirtinama, kad orientacija turi būti „eliminuojama“ ir pritariama, kad „perkeitimo terapija“ prieš asmeninę laisvą valią turi būti draudžiama. Tačiau ginama teisė – demokratiškoje ir civilines teises saugančioje valstybėje – asmeniui laisvai paprašyti trokštamos terapeutinės paslaugos, kuri liečia jo lytinę orientaciją ar tapatybę.
Šaltinis: Vatikano radijas
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
