Naujas tyrimas ką tik numetė granatą į vienodos lyties tėvystės gynėjų apkasus. Sociologo Paulo Salinso teigimu, vaikų „Emocinės problemos dvigubai dažniau pasireiškia vaikams, turintiems tos pačios lyties tėvus…“.
.
„Jokio skirtumo“ teorija mirė
Michael Cook, MercatorNet redaktorius
Iš anglų kalbos vertė Marius Kluonis
- Šaltinis MercatorNet.com
Tyrimai, atlikti JAV, parodė, kad skirtingų lyčių tėvai yra geriau nei tos pačios lyties tėvai. Laukite sprogimų.
Naujas tyrimas ką tik numetė granatą į vienodos lyties tėvystės gynėjų apkasus. Straipsnyje, publikuotame Britų švietimo, visuomenės ir elgesio mokslo žurnale (British Journal of Education, Society and Behavioural Science), sociologo Paulo Salinso (Paul Sullins) teigimu, vaikų „Emocinės problemos dvigubai dažniau pasireiškia vaikams, turintiems tos pačios lyties tėvus, lyginant su vaikais, kurių tėvai yra skirtingų lyčių“.
Jis užtikrintai sako: „nuo šiol negalima paneigti, kad yra atliktas tyrimas, kuris aiškiai parodo, jog tos pačios lyties šeimos yra silpnesnės lyginant su skirtingų lyčių šeimomis.“
Toks užtikrintas „jokio skirtumo“ hipotezės atrėmimas be abejonės sukels sąmyšį, kadangi JAV Aukščiausiasis Teismas šiuo metu ruošiasi svarstyti argumentus už ir prieš tos pačios lyties santuoką. Pastarojo tyrimo rezultatų kritikai neabejotinai negalės ignoruoti, kadangi tyrimas rėmėsi kur kas didesniu skaičiumi duomenų, nei bet kuris kitas anksčiau atliktas tyrimas – 512 vaikų su tos pačios lyties tėvais. Informacija apie juos buvo paimta iš JAV nacionalinės sveikatos apklausos. Emocinės vaikų problemos pasireiškė nepriimtinu elgesiu, nerimu, depresija, prastesniais santykiais su bendraamžiais ir negebėjimu susikoncentruoti.
Išanalizavęs duomenis Salinsas nustatė, jog skirtingų lyčių tėvai kuria vaikui tinkamesnę aplinką. „Unikalūs ir itin stiprūs biologiniai tėvystės veiksniai nulemia skirtumus vaikų, augančių su vienodos ir skirtingų lyčių tėvais“, – teigia jis.
Autoriaus pastebi, kad tai turi dideles pasekmes viešajai politikai. Po šio tyrimo kyla abejonių dėl Eltono Džono (Elton John) ir Deivido Furnišo (David Furnish) tėvystės modelio, grįsto meile ir saldainiais jų vaikams, pagimdytiems surogatinių motinų. Mesdamas iššūkį vienodos lyties santuokos gynėjams, Salinsas apibendrina – „pirminė santuokos reikšmė vaikams yra ne ta, kad taip vaikams suteikiami „geresni tėvai“ (stabilesni finansiškai, emociškai ir pan.), bet ta, kad taip vaikai gauna „savo“ tėvus“.
Pagrindinis vienos lyties santuokos gynėjų siekis sulaukti teisinio ir socialinio gėjų ir lesbiečių santykių pripažinimo tikrai nesumažins emocinių problemų rizikos. „Šios dvi šeimos formos išliks fundamentaliai skirtingos ir netgi turinčios kontrastuojantį efektą biologiniam vaiko gerovės komponentui, kai neigiamas efektas pasireiškia vienos lyties šeimose.
Ankstesni tyrimai
Iki šiol praktiškai visi tyrimai buvo itin nedidelės apimties. 2010 metais, apklausus 49 tyrimų autorius, buvo nustatyta, jog kiekvienoje apklausoje vidutiniškai yra remiamasi 39 vaikų duomenimis. Ir tik keturi iš jų buvo pasirinkti atsitiktinai – visi kiti parinkti kreipiantis į gėjų ir lesbiečių grupes. Ambicingame 2012 metų tyrime, kuriam vadovavo Markas Regnerusas (Mark Regnerus) iš Teksaso Universiteto Austine, iš 2,988 apklaustųjų buvo identifikuoti tik 39 jauni žmonės, kurie gyveno su vienos lyties pora daugiau nei 3 metus.
Tai yra tyrėjų galvos skausmas. Skaičius vaikų, augusių vienos lyties porose, yra toks mažas – 0,005 procento Amerikos vaikų, – kad bandymas atlikti tyrimus, parenkant vaikus atsitiktinai, yra tarsi bandymas rasti adatą šieno kupetoje. Taigi, paremtas 512 vaikų duomenimis, Salinso tyrimas yra vienas svarbiausių tyrimų šioje srityje.
Salinsas tyrė, ar yra kitų faktorių, kurie galėjo paaiškinti tiriamųjų vaikų emocinės gerovės skirtumus. Pasak jo analizės, tokio faktoriaus nėra nei vieno.
Vienas faktorius galėtų būti stabilumo stygius. Nestabilioje aplinkoje vaikas negali atsiskleisti. Gėjų ir lesbiečių šeimos yra linkusios nuomotis, o ne įsigyti pastovų būstą. Tai savo ruožtu sukelia traumas persikraustant ir paliekant įprastą aplinką. Šis faktas taip pat gali reikšti, jog tėvai yra mažiau prisirišę vienas prie kito ir santykiai tarp jų nėra stiprūs. Psichologinė įtampa tarp tėvų taip pat yra susijusi su vaikų emocinėmis problemomis. Tačiau nei vienas iš šių faktorių nepaaiškina skirtumų.
Populiariausias vaikų, augusių vienos lyties šeimose, emocinių ir elgesio problemų aiškinimas yra pagrįstas homofobija. Tos pačios lyties tėvų gynėjai susieja emocines vaikų problemas su jų stigmatizavimu. Jie teigia, jog vaikai yra pažeidžiami, kadangi jie išskiriami, pašiepiami, patiria patyčias. Ir jeigu jų bendraamžiai bei aplinkiniai nebūtų homofobai, viskas būtų visiškai kitaip.
Tačiau Salinsas su tuo nesutinka. „Priešingai populiariajai nuomonei, vaikai augę skirtingų lyčių šeimose sulaukia patyčių kur kas dažniau nei vaikai iš vienos lyties šeimų.“
Daugelį tai gali nustebinti, tačiau kitame straipsnyje, publikuotame Britų medicinos ir Medicininių tyrimų žurnale (British Journal of Medicine and Medical Research) ir paremtame tais pačiais duomenimis, Salinsas nustatė, jog tos pačios lyties šeimų vaikai turi padidėjusią riziką susirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD). Vaikai, turintys šį sutrikimą, turi daugiau nei 7 kartus didesnę tikimybę sulaukti patyčių dėl jų negebėjimo bendrauti. Kalbant kitais žodžiais, vaikai iš vienodos lyties šeimų susilaukia patyčių ne dėl to, kad jų tėvai yra gėjai ar lesbietės, bet dėl to, kad jiems stinga bendravimo įgūdžių.
Patyčios yra žalingos, tačiau labai svarbu išsiaiškinti, ar iš vaiko yra tyčiojamasi dėl to, jog pats vaikas yra kitoks, ar dėl to, kad jo tėvai yra kitokie.
Kas toliau?
Kokia yra Salinso tyrimo reikšmė?
Netiesa, jog kiekvienas vaikas vienos lyties šeimoje yra emociškai pažeistas. Salinsas šiuo klausimu yra gana empatiškas. „Vaikai daugumoje šeimų pasiekia psichosocialinių funkcijų lygį, kuriame nepasireiškia rimtos emocinės problemos.“ Tačiau, nors ir daug vaikų užauga emociškai sveiki, tokie sveiki vaikai kur kas dažniau pasitaiko šeimose, kurioje egzistuoja tvirta santuoka ir vaikas gali augti su savo biologiniais tėvais.
Salinsas apibendrina ateities tyrimų gaires. Socialinėje medijoje ir teismuose gerai paruoštų tyrimų mažai. Kur yra tyrimai apie mergaites, augančias be tėvų, ir berniukus, augančius be motinų? Ar vienos lyties poros tėvystė paveikia jaunesnius vaikus kitaip nei paauglius? Ar įvaikinti vaikai auga ir vystosi taip pat gerai kaip ir vaikai, gimę po dirbtinio apvaisinimo arba perimti iš surogatinių motinų?
Štai – akivaizdūs klausimai. Kas bus pakankamai drąsus juos užduoti?
P. Salinsas neabejotinai yra drąsus žmogus. Kai Markas Regnerusas metė iššūkį „jokio skirtumo“ teorijai, jo karjerą bematant puolė žlugdyti pulkai aršių priešininkų, menkinusių jo duomenis, kompetenciją ir akademinę etiką. Amerikos katalikų universiteto (American Catholic University) profesorius P. Salinsas turi būti pasiruošęs kautis iki pat penkioliktojo raundo (tradicinės viso bokso mačo trukmės, vert. past.).
© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
