Prancūzų filosofas Žozefas de Mestras rašė, kad kontrrevoliucija yra ne prieštaravimas revoliucijai, o gyva oponuojanti revoliucija.
Paskutinis moderniam sekuliariam globalizmui oponuojančios revoliucijos ženklas pasirodė sekmadienį, kai rinkimuose Andalūzijoje pirmą kartą nuo šalies modernios konstitucinės eros pradžios (1982 m.) buvo nugalėta Ispanijos Socialistų partija.
Viešosios nuomonės apklausų organizatoriams visiškai nepavyko nuspėti Andalūzijos rinkimų rezultatų. Jie leido centro dešiniosioms partijoms gauti pakankamai vietų, kad iš vadovaujančių pozicijų išstumtų beveik 40 metų piečiausią ir tankiausiai apgyvendintą Ispanijos autonominį regioną valdžiusią Socialistų partiją.
Pagrindinė priežastis nulėmusi rinkimų Andalūzijoje baigtį yra partijos Vox iškilimas. Tarptautinės žiniasklaidos vieningai priskiriama prie antiimagracinių, kraštutinės dešinės partijų, iš tikrųjų tai yra atvirai už žmogaus gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties pasisakanti (angl. pro-life) ir patriotiška krikščioniškų konservatorių partija. Ji užpildė vakuumą, kurį paliko drovi ir prieštaringa centro dešinioji Populiarioji partija.
Žvelgdami giliau nei liberalios žiniasklaidos skleidžiama informacija pamatytume, kad partija Vox pasižymi esminiais elementaraus konservatizmo komponentais. Ekonomikoje Vox siūlo mokesčius laikyti kuo mažesnius ir pašalinti verslo vystymąsi ir auginimą ribojantį reglamentavimą. Socialiniuose klausimuose partija gina stiprias šeimas ir tradicinį požiūrį į santuoką bei stiprią religijos laisvės apsaugą. Jie ragina nutraukti abortus ir ginti teisę į gyvybę.
Kalbėdama apie suverenitetą partija Vox siūlo griežtesnę imigracijos kontrolę, ypač – iš Šiaurės Afrikos, taip pat visiškai atmeta katalonų ir baskų separatizmą. Švietimo klausimu jie siūlo leisti tėvams spręsti, į kokią mokyklą leisti savo vaikus. Kai kurie Vox aspektai yra unikalūs ispaniškam konservatizmui ir neturi atitikmenų kitur, tačiau jų esmė tokia – Dievas ir Šalis.
Bet kuriam amerikiečių konservatoriui yra pažįstami naujai išrinktų partijos atstovų profiliai. Vienas iš jų yra į pensiją išėjęs policininkas, kita – gydytoja ir septynių vaikų mama, trečia – namų šeimininkė. Taip pat yra šeimos teisės teisininkas, patyręs politikas, IT profesionalas ir smulkusis verslininkas. Iš esmės tai yra tipiškas pavyzdys tradicinės Ispanijos, kuri pirmą kartą per 40 demokratijos metų turi galimybę balsuoti už partiją atstovaujančią jų, o ne Europos ar pasaulio elito vertybes.
Andalūzijos rinkimai yra svarbūs nacionaliniu mastu, nes jie yra tvirtas priekaištas neseniai paskirtam socialistų ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui, kuris birželį į valdžią atėjo po buvusio centro dešiniųjų pažiūrų premjero apkaltos. Žiūrint globaliu mastu, nors Andalūzijos rinkimai nėra tokie svarbūs kaip JAV ar Brazilijos rinkimai, jie reikšmingi, nes parodo, kad kultūrinis marksizmas net ir Vakarų Europoje nebeturi hegemonijos.
versta pagal Pro-life party ends 40 years of socialist rule in Spain’s largest region
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
