Ekspertai atskleidė, kas ir ką melavo apie priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Vakar Prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jo šalininkai teigia, kad įstatymas „atitinka naujausius mokslo pasiekimus“, išlaiko aukštą embriono apsaugą, užtikrina nevaisingoms poroms galimybę susilaukti vaikų, o taip pat rūpinasi kiekvieno, pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko, interesus.

Liepos 4 dieną, 12 val. prie Prezidentūros rinkosi pilietiškai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės, susirūpinę dėl sudaromo spaudimo Prezidentei, prašant vetuoti ilgus metus trukusių diskusijų Seime priimtą įstatymą.

Priimtas įstatymas yra pažangus ir pagrįstas šiuolaikiniu mokslu

Mykolo Riomerio universiteto Viešosios teisės instituto docentė, dr. Agnė Širinskienė, dalyvavusi visuose posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomas ir priiminėjamas šis įstatymas, yra įsitikinusi, jog buvo išklausyti visi ir įstatymas priimtas remiantis moderniomis mokslo žiniomis: „Rengiant įstatymą, Seimas buvo pakankamai ir gerai informuotas, kad embrionų šaldymo atsisakymas nepakenks pagalbinio apvaisinimo rezultatams. Mes turėjome ir užsienio šalių analizes, ir kiaušialąsčių naudojimo efektyvumą pagrindžiančius mokslo duomenis, ir embriologų  išvadas, ir netgi kolegialų Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos sprendimą, kad įstatymo nuostatos atitinka naujausius mokslo pasiekimus.“

Anot ekspertės, apmaudu, kad viešojoje erdvėje neišvengta manipuliavimo faktais ir infromacija, susijusia su įstatymu: „Iš tiesų, yra pateikiami melagingi, klaidinantys duomenys apie Seimo priimtą įstatymą, siekiant bet kokia kaina daryti įtaką Lietuvos respublikos prezidentei ir gauti jos veto.“

Viešoje erdvėje – daug visuomenę klaidinančios informacijos

Doc. Dr. A. Širinskienė pateikė ir paneigė keletą Sveikatos apsaugos ministro J. Poželos teiginių, išsakytų viešoje erdvėje.

„Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad šaldyti įmanoma tik embrionus, nors kažkodėl pamiršta, kad Maltoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse yra pasiekiami puikūs kiaušialąsčių šaldymo rezultatai“, – užsienio šalių pavyzdžiais dalijosi mokslininkė.

Sveikatos apsaugos ministras ir veto prašanti akademinė bendruomenė teigia, kad taikant priimtą įstatymą, bus kankinamos moterys, nes reikės papildomų chirurginių intervencijų ir hormoninės stimuliacijos. „Tai netiesa“, – sako ekspertė. – Tiek embrionų šaldymo, tiek ir kiaušialąsčių šaldymo atveju, papildomų stimuliacijų ir intervencijų nereikės – bus naudojama tai, kas yra užšaldyta. Jau ir šiandien Lietuvos klinikos, kurios atlieka pagalbinio apvaisinimo procedūras, iš tiesų, nors ir labai ribota apimtimi, šaldo moters kiaušialąstes. Jos moka ir gali tai padaryti.“

Taip pat viešoje erdvėje buvo pasirodę teiginių, kad, taikant įstatymą, visada į moters organizmą reikės perkelti tris embrionus ir dėl to moterys rizikuos daugybiniu nėštumu. Doc. Dr. A. Širinskienė sako, kad tai taip pat netiesa: „Įstatymas nustato tik bendrą principą – leidžia sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta į moters organizmą ir nustato ribą – galima sukurti ne daugiau kaip tris embrionus.“

Tai reiškia, kad gydytojas, matydamas, jog konkrečios situacijos atveju galima sukurti ir patalpinti vieną ar du embrionus, neišvengiamai galės tai padaryti, gavus pacientės sutikimą.

Ekspertė nuogąstavo, kad yra meluojama, jog įstatymas visiškai užtkerta galimybę susilaukti vaikų sveikų palikuonių, jei vienas iš tėvų turi genetinę paveldimą ligą: „To nėra. Įstatymas suteiks galimybę išvengti dalies genetinės kilmės ligų, nevykdant embrionų atrankos. Įstatymo 3 straipsnis leidžia pasirinkti lytines ląsteles taip, kad būtų išvengiama paveldimų ligų, susijusių su lytimi.“

Įstatymo priešininkai remiasi anuliuotais Europos žmogaus teisių teismo sprendimais

Pasak įstatymo šalininkų, Prezidentė yra klaidinama netgi jos veto prašančios akademinės bendruomenės, kuri pateikia anuliuotus, vadinasi, jau nebeegzistuojančius Europos žmogaus teisių teismo sprendimus. Taip sudaromas tariamas įspūdis, kad priimtas ir jau prezidentės vetuotas įstatymas neva pažeidžia ir Žmogaus teisių konvenciją.

„Šios ir labai daug kitų tendencingų manipuliacijų yra nesuderinamos su elementaria etika, pagarba Lietuvos Prezidento institucijai ir, žinoma, Lietuvos žmonėms. Akademinei, veto siekiančiai, bendruomenei, tokios manipuliacijos yra tiesiog gėdingos ir diskredituojančios mokslą. Melu siekiama tik daryti spaudimą, kelti visuomenės nepasitenkinimą, tačiau tai neveda į jokią konstruktyvią diskusiją apie priimtą įstatymą“, – pastebėjimais dalijosi A. Širinskienė.

Ekspertė taip pat teigė, kad manipuliavimui yra išnaudojamos netgi valstybės institucijos, nes yra įrodymų, jog Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojai darbo metu platina peticijas, aiškiai nurodydami laiškų gavėjams, kad ministerija siekia Prezidentės vetavimo bei visuomenės palaikymo. Anot A. Širinskienės, toks nurodymas išsiųstas iš Sveikatos plėtros strateginio skyriaus vadovės Rimos Vaitkienės darbinio pašto.

A. Širinskienė apgailestavo, kad spaudimą patiria ir pacientai – jų parašus renka už jų gydymą atsakingi gydytojai arba jiems nurodymus siunčia net socialdemokratų atstovų Seime padėjėjai, ministerijos klerkai: „Keista, kad Seimas buvo sulaukęs netgi alzheimerio ir parkinsono ligomis sergančių pacientų prašymų gauti pagalbinį apvaisinimą. Yra duomenų, kad viena pacientų organizacija, suvokusi, kad neturėjo laiko pakankamai susipažinti su tekstu, jau atsiėmė savo prašymą, kuriuo Prezidentė buvo raginama vetuoti Seimo priimtą įstatymą.“

Ministrą kaltina pataikavimu privačioms apvaisinimo klinikoms

Šio įstatymo priėmimo eigą atidžiai sekusi ir visuose posėdžiuose dalyvavusios A. Širinskienės teigimu, privačių klinikų vadovų, darbuotojų lūpomis atvirai jau dešimtmetį buvo kartojama, kad geriau jokio įstatymo, nei jiems blogas įstatymas.

„Tą patį užvakar, tik jau ne privatininkų lūpomis, o Sveikatos apsaugos ministro lūpomis išgirdome interviu „Savaitės“ laidoje. Kyla klausimas, kam visa ta sumaištis ir įstatymo įsigaliojimo stabdymas yra reikalingas? Suprantama, kad įstatymo nebuvimas yra reikalingas tik privačioms klinikoms – jos tuomet gali veikti nekontroliuojamos, daryti ką nori“, – piktinosi ekspertė.

Šiuolaikinis mokslas leidžia pasiekti puikių rezultatų nežudant žmogaus gyvybės

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo šalininkai taip pat kelia klausimą, kodėl siekiama kurti perteklinius embrionus, kai yra akivaizdu, kad jų kūrimas nėra reikalingas, kai galima šaldyti kiaušialąstes.

Embrionų šaldymo lobizmu kaltina Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir  transfuziologijos centro vadovą Laimoną Griškevičių, kuris, anot A. Širinskienės, dar prieš pusę metų Seime labai aktyviai lobavo biomedicinių tyrimų įstatymą ir siekė, kad tame įstatyme būtų įtvirtintas eksperimentų su embrionais liberalizavimas.

„Dabar, būdamas onkohematologu, visiškai neturėdamas nieko bendro su pagalbiniu apvaisinimu ar ginekologijos sritimi, staiga tampa pagalbinio apvaisinimo įstatymo lobistu. Aš jį mačiau visuose Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, jis visur lydėjo Sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą. Tai gal šaldyti embrionai tapo reikalingi tam, kad siekiama pradėti eksperimentus su jais? Kaip bebūtų, Laimonas Griškevičius, visur lydėjęs ministrą, yra vienas iš daugiausiai Lietuvoje medicinos eksperimentų su žmonėmis atliekančių medikų. Kaip sveikatos reikalų ekspertė, stebėdama posėdžius, ne kartą sau uždaviau klausimą – kas yra tikrasis ministras – Laimonas Griškevičius, kuris lobuoja embrionų šaldymą, ar Juras Požela?“

A. Širinskienei, stebėjusiai posėdžius, kilo įtarimas dėl ministro domėjimosi šiuo įstatymu, nes, jos akimis, L. Griškevičius, J. Poželos ranka pasirašytu dokumentus žinojo geriau už patį ministrą: „Ministrui teko praašyti netgi penkių minučių pertraukos Sveikatos reikalų komitete, kad galėtų susipažinti su savo paties registruotu ir parengtu įstatymu. Per tą laiką Sveikatos reikalų komitetas turėjo tylėti ir laukti, kol ministras paskaitys dokumentą, po kuriuo pats pasirašė.“

Kiaušialąsčių šaldymas – išeitis embrionų naikinimui

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė Jolita Palubinskienė tikino, kad Seimo priimtas, tačiau, deja, Prezidentės vetuotas įstatymas, subalansuoja nevaisingos poros interesus turėti vaiką ir kartu – embriono apsaugą.

Anot jos, nepagrįstai baiminamasi, kad jei nebus sukuriama perteklinių embrionų, kurie galėtų būti užšaldomi, moterys, jei nepavyktų pirmasis apvaisinimo ciklas, negalėtų susilaukti vaiko ir turėtų patirti pakartotinus kiaušidžių stimuliavimo ciklus: „Nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas kiaušidžių stimuliavimas yra didelis iššūkis moters sveikatai ir visame pasaulyje buvo ieškoma būdų, alternatyvų, kartu derančių su etikos principais. Sukūrus tiek embrionų, kiek pavyksta gauti kiaušialąsčių stimuliavimo metu – gali būti ir dešimt ar netgi penkiolika – ir pavykus pirmam apvaisinimo ciklui, kai, įsodinant tris embrionus, visi jie prigyja ir moteris susilaukia trynukų, lieka užšaldyti embrionai, kurių likimas neaiškus. Embrionai, suėjus tam tikram terminui, bus pasmerkti sunaikinimui. Kyla klausimas, ką su jais daryti?“, – klausia mokslininkė.

Kaip teigia J. Palubinskienė, būtent dėl šios etinės dilemos visame pasaulyje buvo stengiamasi rasti išeitį ir atsakymą į klausimą – ką daryti, kad nebūtų perteklinių embrionų ir nereikėtų jų naikinti?

„1986 m. buvo paskelbta apie pirmą naujagimę, kuri gimė iš apvaisintos ir užšaldytos kiaušialąstės. Per vėlesnius du dešimtmečius, vaikų, gimusių iš užšaldytos ir apvaisintos kiaušialąstės apvaisinimo, skaičius ėmė didėti geometrine progresija. Vitrifikacija – kiaušialąsčių užsaldymas greituoju būdu, jų atšildymas ir naudojimas apvaisinimui – embrionų kokybės nepablogina.“

Kyla klausimas tik dėl sėkmės procento, kuris, tobulėjant technologijoms, ėmė didėti. Mokslininkė teigia, kad yra valstybių, kurios, besiremdamos šiais mokslo pasiekimais, priėmė atitinkamus, savo valstybėje embriono apsaugą garantuojančius įstatymus: „Pavyzdžiui, Italijoje ir Maltoje draudžiamas perteklinių embrionų kūrimas ir šaldymas, tačiau labai sparčiai tobulėja kiaušialąsčių vitrifikacijos technologija ir dabar 2014 metų pateiktos Embriono apsaugos instituto Maltoje ataskaitos matome, kad kiaušialąsčių panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui yra netgi efektyvesnis nei šviežių, atitinkamai 30,77 ir 27,91 proc. Sėkmė po apvaisinimo in vitro visame pasaulyje nuo 2007-2008 metų yra apie 30 procentų. (…) Galime drąsiai teigti, kad mūsų naujai Seimo priimtame pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtinta embriono apsaugą garantuojanti norma, skatina mokslo pažangą. (…) Ir šis įstatymas, manau, būtų gera paskata vystyti ir skatinti mokslo pažangą Lietuvoje ir universitetinėse ligoninėse“, – pastebėjimais dalijosi mokslininkė.

Ji taip pat tikino, jog pasaulyje nėra žinoma nė vieno sėkmingo atvejo, kuomet ligonis buvo pagydytas embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, tačiau net sunkias chronines ligas pagydyti galima naudojant to paties žmogaus kamienines ląsteles: „Užšaldyti ir nepanaudoti embrionai nebūtų tinkami embrioninių kamieninių ląstelių terapijai“, – teigė LSMU Histologijos ir embrionologijos kateros lektorė Jolita Palubinskienė.

Svarbūs ne tik nevaisingų porų, bet ir pradėtos gyvybės interesai

Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, atstovaudama nevyriausybines organizacijas, pasirašiusias peticiją, raginančią Prezidentę pritarti birželio 28 dieną Seime priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, teigia, kad abi pusės – ir įstatymo šalininkai, ir priešininkai – vieningai sutaria, kad nevaisingoms poroms padėti būtina. Tačiau, anot jos, kai kalbama apie pagalbinį apvaisinimą, nederėtų nepamiršti fakto, kad šiose procedūrose susiduria ir tų pačių nevaisingų porų pradėtų vaikų interesai.

„Įvertinus priimto ir Prezidentės vetuoto įstatymo visumą, reikia padaryti išvadą, kad jame yra užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų interesų, nes įstatymas numato tiek aukštą embriono apsaugos ir vaiko apsaugos lygį bei standartą, tiek užtikrina galimybę gauti saugias, labai pažangias ir veiksmingas paslaugas nevaisingai porai, kuriomis būtų saugomi jų vaikai. Kartu įstatymas numato galimybę finansuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras, kas yra labai palanku nevaisingoms poroms. Tad yra labai gaila, kad visuomenė yra klaidinama ką tik paneigtais mitais, o tas klaidinimas, akivaizdu, yra paremtas atitinkamais interesais“, – kalbėjo K. Zamarytė-Sakavičienė.

Nevaisingos poros vėl priverstos laukti

Sveikatos apsaugos ministras viešoje erdvėje komentuodamas įstatymą teigia, kad, jį priėmus, apvaisinimas negalės būti atliekamas valstybinėse klinikose ir kompensuojamas iš PSDF, tačiau ekspertė teigia, kad ir tai yra melas: „Valstybinėms klinikoms dar niekas ir dabar netrukdo atlikti pagalbinį apvaisinimą, dar daugiau – kai kurios iš šių klinikų jau dabar turi licenziją pagalbinio apvaisinimo atlikimui. Tuo tarpu kompensavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik priėmus įstatymą. Vadinasi, ministras ir veto prašytojai prieštarauja patys sau ir taip kenkia pacientams. Kol nėra įstatymo, negali būti ir kompensavimo. Nukentės tik pacientai, kuriais dabar yra manipuliuojama.

Įstatymą palaiko virš 100 nevyriausybinių organizacijų

Laisvos visuomenės instituto vadovė pabrėžė, kad liūdna, jog yra negirdima labai didelė, įstatymą palaikanti visuomenės dalis: „Šiandien įteikėme 34 nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, kuriame išdėtyti ekspertų išsakyti argumentai dėl įstatymo nuostatų turinio, kodėl jos yra tinkamos ir jas svarbu pasirašyti. Šiame, Seimo priimtą įstatymą palaikančių organizacijų sąraše, yra įvairių organizacijų, kurios dirba vaikų, šeimų, tėvų, pacientų ar žmogaus teisių labui. Viena iš nevyriausybinių organizacijų yra asociacija, vienijanti 84 organizacijas, vadinasi, peticiją pasirašė daugiau nei šimtas nevyriausybinių organizacijų. Taip pat Prezidentei buvo įteikta peticija, kurią pasirašė virš 4000 žmonių, tačiau parašai renkami toliau, nes tai tik pradžia.“

Teisininkė priminė, kad 2002 metais prezidentui Valdui Adamkui buvo įteikta peticija, kurią buvo pasirašę 80 tūkst. žmonių, pasisakančių būtent už tokį Pagalbinio apvaisinimo reguliavimo modelį, koks įsigaliotų priėmus vakar Prezidentės vetuotą įstatymą.

„Didelei visuomenės daliai yra svarbu, kad įstatyme būtų ne tik numatyti techniniai medicininiai aspektai, kurie palankūs verslui laisvai daryti ką nori, bet kad ir būtų atsižvelgiama ir į žmogiškumo, pagarbos gyvybei principus ir kad būtų saugomas kiekvienas, pagalbinio apsvaisinimo būdu pradėtas vaikas. Įstatymo vetavimas atskleidžia, kad vis dėlto yra atsižvelgiama ne į žmogiškumo principus, bet į tai, kas patogiau verslui, kuris tuo užsiima“, – apgailestavo teisininkė.

Bernardinai.lt informacija