Antoine Pasquier | famillechretienne.fr
Siūlome interviu su Jaime Mayor Oreja, „Vienas iš mūsų“ („Un de Nous/One of Us“) federacijos, suvienijusios visuomenines 
organizacijas iš šešiolikos Europos Sąjungos šalių, vadovu. Federacijos prezidentas įsitikinęs: pirmoji naujos organizacijos misija – įkvėpti kultūrinius pokyčius, kurie leistų puoselėti Europoje gyvybės kultūrą.
Kodėl judėjimai, dalyvavę Europos Sąjungos piliečių iniciatyvoje „Vienas iš mūsų“, panoro susiburti į vieną federaciją?
Nors „Vienas iš mūsų“ buvo pati gausiausia, didžiausio palaikymo sulaukusi Europos piliečių iniciatyva* – savo parašais ją parėmė beveik 2 mln. piliečių, Europos Komisija ją atmetė atžagaria ranka. Toks atsakymas ir davė mums postūmį transformuotis į Europos judėjimų federaciją. Jei komisija būtų leidusi Europos Parlamentui svarstyti „Vienas iš mūsų“ iniciatyvą, mūsų federacija neturėtų prasmės, ji nebūtų turėjusi pagrindo rastis. Bet EK nepanoro, kad mes pereitume šį etapą, o nepalaikyti – vienu ar kitu būdu – tų pastangų, kurioms susitelkė tiek daug gyvybę ginančių nacionalinių organizacijų, būtų buvę tiesiog tragiška. Tapo aišku – kad neprarastume viso įdirbio ir užmegztų ryšių, reikia burtis į federaciją.
Gyvybei kylančios grėsmės jau seniai peržengė valstybių sienas. Ar gyvybę ginantys judėjimai vis dar gali svarstyti, ar verta vienytis?
Mūsų priešas – moralinis reliatyvizmas – reiškiasi itin universaliai. Daug tarptautinių organizacijų nori sukurti naują pasaulį, kuris būtų post-krikščioniškas. Dėl šios priežasties mes nebegalime dirbti tik savo mieste, savo regione, savo tautoje ar savo bendruomenėje – turime stengtis suburti kuo daugiau žmonių ir organizacijų iš skirtingų šalių. Būtent tą mes ir darome visoje Europos Sąjungoje.
Pagal subsidiarumo principą Europos Sąjunga neturi galių daryti įtaką nacionalinės teisės aktams, reguliuojantiems gyvybės apsaugą šalyse narėse. Tačiau ir čia lobistai bando laužyti rankas. Kaip ketinate jiems priešintis?
Mūsų federacija – ne politinė grupė, kuri turi ketinimų keisti ES teisės aktus. Tai visų pirma kultūrinis judėjimas, norintis išsakyti naują nuomonę Europoje. Iki šiol viešieji debatai atmesdavo pamatinius klausimus, susijusius su gyvybės apsauga. Tačiau mes negalime sutikti, kad mūsų įsitikinimai būtų užskliausti į privačią erdvę. Jei mes tikime, kad šeima, gyvybė, žmogaus asmens orumas yra esminės vertybes, mes turime pareigą jas ginti visuomeninėje erdvėje. Jei mes jų neginsime, išnyks ne tik mūsų idėjos, išnyks visa krikščioniška civilizacija – tai, kuo grindžiama pati Europa.
Ar šios idėjos anksčiau nebuvo ginamos?
Mes per ilgai laikėmės nuošalyje nuo kultūrinių debatų. Negebėjimas priimti tokių diskusijų iššūkį metų metais darė įtaką mūsų ir politinių jėgų elgesiui. Būtent tokios – gyvybės – kultūros stoka, mano nuomone, ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių mus ištiko dabartinė krizė. Mūsų pagrindinė misija yra tvirtai pareikšti, kad mes su tuo nebesutinkame, kad mes nebesutinkame rezignuoti.
Jūs kviečiate ryžtis esmingiems kultūriniams pokyčiams. Bet kaip jų pasiekti?
Krizė, apie kurią mes tiek daug kalbame, tai ne tik ekonominė, finansinė, politinė ar institucinė; tai visų pirma yra asmens krizė. Jei krizės priežastis yra asmuo, jis turi būti ir išeitis iš šios krizės. Vadinasi, mes turime keisti savo požiūrį.
Tokia yra ir mūsų federacijos žinia: tik patys įsisąmoninę teisės į gyvybę, šeimos, žmogaus orumo svarbą ir padėję tai suvokti kitiems mes galime tinkamai atsakyti į tą krizę, kurią šiuo metu išgyvename. Visi kiti veiksmai – politiniai, parlamentiniai ar teisiniai – yra svarbūs, tačiau svarbiausia yra pastangos įsisąmoninti visos Europos lygiu, kaip svarbu ginti gyvybę. Esame įsitikinę: būtent šis įsisąmoninimas ir yra pagrindinė kultūrinių diskusijų tema, tai yra ir pirmasis žingsnis.
* Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ reikalavo nutraukti finansavimą programoms, kurios yra skirtos Europos Sąjungos moksliniams tyrimams, per kuriuos su naikinama pradėto, bet dar negimusio žmogaus – embriono – gyvybė, ir abortų plėtrai trečiosiose šalyse.
Šaltinis tiesos.lt
Iš prancūzų kalbos vertė Ramutė Bingelienė
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
