Juan María Piñero
Pirmąkart žymiausi Italijos LGBT judėjimai Arcilesbica ir Arcigay patyrė stiprų ideologinį skilimą. Priežastis? Lesbiečių asociacija Arcilesbica pasisako prieš atlygintiną surogatinę motinystę ir kritikuoja transseksualumą – reiškinį, kuris siekia pasisavinti tai, kas natūraliai būdinga tik moteriai. Iš esmės tai yra pirmasis toks nesutarimas, kurį sąlygoja gender ideologijos nelogiškumas. Gruodžio 8-10 dienomis Bolonijoje vyko VIII-asis Nacionalinis Italijos asociacijos Arcilesbica kongresas, kurio metu pristatyti dokumentai „Atrasti ryšius“ ir „Prieš radikalų blogį – radikalios lesbietės“. Antrasis dokumentas atskleidė, kad pačioje Arcilesbica asociacijoje kilo susiskaldymas surogatinių motinysčių ir transseksualumo klausimu, kaip teigia portalas La Nuova Bussola Quotidiana.
Dokumente teigiama, kad „kai kurios narės atmeta surogatinę motinystę, kai kurios yra už jos sureguliavimą Italijoje, o kitos – už komercinę surogatinę motinystę“. Asociacija neatmeta surogacijos galimybės iš principo, o 2015 m. netgi išreiškė paraginimą Italijoje legalizuoti altruistinę (savanorišką ir nemokamą) surogaciją, tačiau ilgainiui suprato, kad toks dalykas neegzistuoja. Taigi būdama iš esmės ne prieš surogaciją, o prieš moters kūno išnaudojimą komerciniams tikslams asociacija paragino, kad tai būtų uždrausta visame pasaulyje: „Esame prieš teisinį institutą, atsakingą už vaisiaus išnešiojimą Italijoje ir prisijungiame prie tarptautinių kampanijų, siekiančių uždrausti tai leidžiantį teisinį reguliavimą kitose šalyse, kur italų poros galėtų gauti naudos iš naujagimių rinkos“. Žinoma, dokumentas nemini nekaltų embrionų naikinimo ar naujagimių sudaiktinimo, kas pasireiškia net ir tada, kai ši technika taikoma neatlygintinai. Viena iš Kongreso pasiūlytų alternatyvų yra apvaisinimas inseminacijos būdu panaudojant donoro sėklą, tačiau taip pat dokumente išreikštas didesnis pritarimas pažįstamo, o ne anonimo donoro paslaugoms.
Antroji tema, dėl kurios nesutaria lesbietės, yra transseksualumas. Jo atmetimas vėlgi nėra principinis, o daugiau kultūrinio pobūdžio. Štai dokumento 5.1. punkte klausiama „ar moteriškumas prieinamas visiems“. Nepasitenkinimas tarp lesbiečių kilo dėl to, kad jos jaučia, jog transseksualai siekia pasisavinti jų moteriškumą ir taip neteisingai jį interpretuoja.
Jei radikalusis feminizmas siekia išrauti stereotipinius lyties vaidmenis ir leisti moteriai elgtis kaip vyras, atlikti tokius pačius darbus ir panašiai, vadinasi, ir vyras gali elgtis, rengtis ir mąstyti kaip moteris. Pagal abipusiškumo principą, stereotipinių lyties vaidmenų draudimas turėtų galioti abiems lytims. Tačiau kai kurių lesbiečių manymu taip nėra. Moterys turi moteriškumo autorines teises (angl. copyright) ir tai yra tų, kurios turi autentiškas linijas monopolis. Būtent biologinės lyties autentiškumas, o ne lyties kaip socialinio konstrukto idėja, vėl tampa centrine lesbiečių mąstyme. Taigi transseksualai išbudino sveiką moterišką savimonę. Taip atrodo vaivorykštės judėjimo užburtas ratas.
Juk jei ir vyras gali būti moterimi, vadinasi, moteriai reikia atšaukti tai, kas yra buvimu moterimi esmė. Tai reiškia sužlugdyti lytinę jos tapatybę, eiti neaiškios tapatybės link, o būtent tai ir yra stiprioji gender ideologijos vieta.
Toliau cituojamoje pastraipoje teigiama, kad queer kultūra prisidėjo prie to, kad „moterys paradoksaliai ir vėl nuvertinamos, kadangi pasisavinama tai, kas yra moteriška“. Lesbiečių judėjimas prašo palikti joms jų moterišką tapatybę.
Arcilesbica judėjimo požiūris nepatinka gėjams. Būtent dėl to, kad surogatinė motinystė jiems yra vienintelis kelias susilaukti kūdikio. Aptardamos tai Arcilesbica lesbietės teigia, kad „būtina sutikrinti mūsų ir Arcigay pozicijų gyvybingumą ir apskritai egzistuojančius judėjimų mąstymo skirtumus. Vaivorykštės retorika nėra pakankama, jei jos spalvos nepriima skirtingų požiūrių. Netolerancijos atveju esame pasiruošusios nutraukti iki šiol puoselėtus politinius santykius ir vėl iškelti priklausymo šiam judėjimui klausimą. Kol egzistuos dabartinė situacija, kai LGBT lyderiai nepriima feministinės lesbiečių minties autonomijos, tol svarstysime apie galimą atsiskyrimą nuo LGBT judėjimo ir ieškosime sąjungos su kitais judėjimais, kritikuojančiais suvienodinimą pagal heteropatriarchalinį ir neoliberalų modelį.“
Tokie svarstymai atskleidžia dar vieną paradoksą: susiskaldymai homoseksualiame pasaulyje ir vėl vyksta tarp vyrų ir moterų dėl moteriškų ir vyriškų vaidmenų, tačiau šįkart nediskutuojama dėl lytinės orientacijos. Šitai tik įrodo, kad lytinis dualumas yra neišvengiamas santykiuose tarp asmenų, taip pat konfliktiškose situacijose.
Arcilesbica pozicija buvo greitai sukritikuota. Italijos gėjų tinklapis Gay.it paskelbė tokį komentarą: „Asociacijos Kongrese pirmauja linija, kuri yra transfobiškų, anti-queer pažiūrų ir pasisako prieš surogaciją. […] Ar ji gali, kad ir būdama istorinė LGBT asociacija, pilnai būti šio judėjimo dalimi, jei puoselėja agresyvią ir visiškai nekritiškai priešišką poziciją surogacijos, tėvų gėjų, cislyčių ir translyčių moterų bei nebinarizmo atžvilgiu?“
Neblogas komentaras, parašytas tų, kurie skelbiasi atvirais skirtumams ir pasisako prieš diskriminaciją. Atrodo, kad teoriškai asociacijų gėjai ir lesbietės iki galo sutaria tik dėl seksualinės orientacijos, tačiau tai – silpna jungtis. Iš viso to galima daryti išvadą, kad kai bandomos išgryninti teorinės radikalios gender ideologijos idėjos (kas ir buvo daroma Kongrese), neišvengiamai prieinama prie pačios ideologijos pagrindų klaidingumo.
šaltinis: actuall.com
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
