Sarah Elizabeth Richards
Surogatinės motinos paslaugos JAV kainuoja apie 150 tūkst. dolerių, todėl amerikiečių poros, siekiančios susilaukti vaikų šiuo būdu, rado kone tris kartus pigesnę alternatyvą – surogatines motinas iš Rytų Europos.
Pigesnių surogatinės motinystės paslaugų paieška – itin kontraversiška tema. Praeitais metais Amerikos Reprodukcinės medicinos etikos komitetas paskelbė išvadą, kurioje išreiškė susirūpinimą „augančiu pasaulinio lygio reiškiniu“, žinomu kaip tarptautinės reprodukcinės sveikatos paslaugos. Daugybė žmonių kasmet ieško surogatinių motinų užsienyje, kadangi jų šalyse šios paslaugos neretai pernelyg brangios arba neprieinamos tos pačios lyties poroms ar vienišiems tėvams. Egzistuoja internetiniai surogacijos paslaugų katalogai, kurie informuoja apie medicinos, apgyvendinimo paslaugas, patogius skrydžius bei gražias moteris, kurios yra pasirengusios išnešioti naujagimius.
Praėjusiais metais Indijos valdžia pasmerkė 400 mln. dolerių iš šių paslaugų uždirbusį Indijos klinikų verslą ir uždraudė užsieniečiams samdyti vietines moteris vaikų išnešiojimui ir taip prisidėti prie moterų išnaudojimo. Nepalas surogatinių motinų paslaugas užsieniečiams uždraudė 2015 m. rudenį. Tais pačiais metais tai padarė ir Tailandas: sprendimas priimtas po to, kai australų pora, susitarusi su tailandiete dėl dvynių išnešiojimo, atsisakė vieno iš vaikų, kadangi jis gimė su Dauno sindromu.
Surogacijos durims užsidarius Azijoje, pastebėta, jog amerikiečiai šių paslaugų dairose Rytų Europoje: būtent Ukrainoje, Rusijoje ir Gruzijoje, kur atlygintinos surogatinės motinystės paslaugos yra legalios, bei Čekijoje, kur tokių paslaugų teikimas neretai praktikuojamas neoficialiai. Pagrindinė kelionių kryptis yra Ukraina, kur, Ukrainos Reprodukcinės medicinos asociacijos duomenimis, surogatinių motinų pagalba per praėjusį dešimtmetį gimė net 6 tūkst. kūdikių, iš kurių 70 proc. buvo užsakyti užsienio piliečių. Tai yra nedidelis skaičius palyginus su JAV, kur surogatinėms motinoms vien 2013 m. buvo atlikta daugiau nei 3,4 tūkst. in vitro apvaisinimo ciklų.
„Ukraina turi tikrai puikią surogatinės motinystės paslaugų sistemą. Ji tiksliai reguliuojama valstybinės valdžios. Daugybė klinikų egzistuoja jau nemažai metų, tiesiog amerikiečiai apie jas nieko nežinojo“, -teigia Shalene Petricek, agentūros Nest Egg Fertility, užsiimančios tarptautinės surogacijos, ovocitų donorystės ir šaldymo paslaugomis, steigėja ir vadovė. Ši agentūra jau siūlo paslaugų paketą klientams, kurie domisi surogatinių motinų iš Ukrainos samdymu.
„Ukrainos klinikų personalas yra apmokytas pagal amerikietiškus standartus ir labai gerai elgiasi su surogatinėmis motinomis.“ Pavyzdžiui, Ukrainoje yra nusistovėjusi praktika samdyti surogatines motinas, kurios yra turėjusios bent vieną biologinį vaiką, kadangi gimdymo emocinius ir fizinius sunkumus ištvėrusios moterys yra daug geriau pasiruošusios tapti surogatėmis. Nest Egg Fertility neseniai bendradarbiavo su trimis klinikomis Kijeve, kur surogatinių paslaugų kaina siekia apie 39 tūkst. dolerių. Į šią sumą įeina gimdymas privačioje klinikoje ir sveikatos priežiūra laukimosi metu. Surogatinės motinos už sėkmingą gimdymą gauna 16 tūkst. dolerių, ir uždarbis gali padidėti, jeigu pagimdomi dvyniai ar prireikia cezario pjūvio. (Vidutinis metinis uždarbis Ukrainoje yra 3 tūkst. JAV dolerių.)
Ukrainos įstatymai numato, kad surogacijos paslaugomis gali naudotis susituokusi vyro ir moters pora. Pagal Ukrainos teisę, vaikui gimus yra išrašomas gimimo liudijimas, kuriame įrašomi vadinamųjų numatomų tėvų (angl. intended parents) vardai, surogačių vardai neįrašomi tam, kad vėliau nekiltų teisinių nesusipratimų. „Surogatinė motina neturi jokių teisių į vaikelį, – teigė Sh. Patricek, – tai tikrai svarbi įstatymo dalis“.
Medicinos antropologė Diane Tober, tirianti trečios-šalies reprodukcijos sukeliamą kultūrinę įtaką, teigia, kad nepaisant to, iš kur kilusi surogatinė motina, išlieka daug nežinomųjų. „Kai turi verslo modelį, kuris naudoja moters kūną vaiko produkcijai, moters išnaudojimo galimybė išlieka visą laiką“, – įspėja D. Tober. Ji nerimauja, kad medikai gali jausti spaudimą pasiekti nėštumą, todėl siekdami jo, gali perkelti daugiau nei vieną embrioną ir padidinti dvynukų šansą, kuris gali komplikuoti surogatinės motinos sveikatą. „Tai gali tapti nauja kolonializmo forma, tik šį kartą tai būtų reprodukcinis kolonializmas, kai kažkieno kūnas (dažniausiai skurdesnėje valstybėje) okupuojamas tam, kad būtų išnešioti aukštesniosios viduriniosios klasės vaikai.“
Harvardo teisės mokyklos profesorius Glennas Cohenas įspėja, kad kol yra neįmanoma atskirti to, kas yra pristatoma, nuo iš tikrųjų vykstančios realybės, vaisingumo turistai turėtų domėtis surogačių gerove, gyvenimo sąlygomis, kokią užmokesčio dalį jos gaus ir ar jos būtų baudžiamos už abortus, jeigu juos pasidarytų dėl nėštumo metu kylančių sveikatos problemų. Surogacijos keliu vaiką planuojanti pora taip pat turėtų paprašyti garantijos, kad jų sperma ir kiaušinėliai bus naudojami jų embrionų kūrimui. „Poros taip pat turėtų susipažinti su taisyklėmis, galiojančiomis valstybėje, kur jiems paslaugas suteiks surogatinė motina, bei valstybėje, į kurią jie vėliau vyks gyventi: ar abu vienalytės „santuokos“ partneriai, jeigu apie tokį atvejį kalbame, bus įrašyti vaiko gimimo liudijime. Taip pat, kas būtų, jeigu vaikelis turėtų ryškių anomalijų ir numatomi tėvai nebenorėtų jo auginti? Kas tokiu atveju imsis vaiko globos“, – klausia G. Cohenas.
parengta pagal: huffingtonpost.com
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
