Harry Benson, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Santuokos fondo (ang. Marriage Foundation) tyrimų skyriaus vedėjas
Niekam ne paslaptis, jog šiais laikais vis mažiau žmonių tuokiasi. Tai tampa vis didesne problema dėl paprastos priežasties – dauguma nesusituokusių porų galiausiai išsiskiria, tuo tarpu didžioji dalis santuoką sudariusių porų lieka kartu. Kalbant apie tėvus, 8 iš 10 porų, kurios buvo susituokę iki vaiko gimimo, vis dar bus kartu, jam įgijus vidurinį išsilavinimą. Jei tėvai nesudaro santuokos, tikimybė kartu auginti vaiką smunka iki 3 iš 10 atvejų. Tai pakankamai didelis atotrūkis.
Nors yra skirtumų tarp susituokusių ir nesusituokusių tėvų, gyvenančių porose, naujausiuose savo tyrimuose apie paauglių savivertę Santuokos fondas (ang. Marriage Foundation) pabrėžė faktą, jog vaikai vienodai gerai jaučiasi tėvams gyvenant kartu, nepriklausomai nuo to, susituokę jie ar ne. Esminis dalykas – ar poros lieka gyventi kartu. Santuoka nuskaidrina įsipareigojimą kaip niekas kitas. Sutikdamos tuoktis, poros aiškiai pareiškia dėl savo planų likti kartu visą gyvenimą, tai išsklaido bet kokias uždelstas abejones ir padeda susiderinti tarpusavio lūkesčius. Poros tai gali padaryti ir nesituokdamos, tačiau nedaugeliui tokie bandymai būna sėkmingi.
Vienas iš įspūdingiausių Santuokos fondo 2015 m. tyrimo atradimų – faktas, kaip nežymiai retėjančių santuokų tendencija Jungtinėje Karalystėje paveikė pasiturinčius. Tarp tėvų, turinčių jaunesnius nei penkerių metų amžiaus vaikus, 87 % uždirbančių virš 40 tūkstančių svarų per metus (apie 46 tūkst. €) buvo susituokę. Matomas aiškus kontrastas su mažiausias pajamas gaunančiais gyventojais – tarp jų susituokę tik 24 % porų. Kitaip tariant, laikais, kai visuomenė ir viešosios nuomonės formuotojai teigia, jog santuoka nėra svarbi, pasiturintys vis vien tuokiasi pulkais.
Buvo nuspręsta pažvelgti, kaip šis fenomenas pasireiškia Europoje. Kartu su Brigham‘o Young‘o Universiteto JAV profesoriumi Spencer‘iu James‘u pradėta ties pora stambaus masto Europos apklausų, įskaitant Europos socialinę apklausą, kuri leidžia susidaryti pakankamai gerą įspūdį apie santuokos paplitimo atotrūkį tarp turtingų ir vargšų dvidešimtyje valstybių. Analizuojant šios apklausos septintojo raundo (2014 m.) duomenis, bandyta apskaičiuoti visų tėvų, turinčių nepilnamečius vaikus ir visų susituokusiųjų santykį. Štai trumpa to, kas buvo išsiaiškinta, santrauka:
- Santuokų dažnumo atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų matomas visose dvidešimtyje valstybių, kuriose vykdyta apklausa.
- Europoje 84 % labiausiai pasiturinčių (penktadalis gyventojų pagal didžiausias pajamas) tėvų yra susituokę, o tarp blogiausiai gyvenančių (penktadalis gyventojų pagal mažiausias pajamas) susituokę yra tik 42 % porų.
- Santuokų sudarymo atotrūkis svyruoja nuo 1,4 karto Portugalijoje ir Slovėnijoje iki 3,8 karto Danijoje ir Čekijoje.
- Santuoka labiausiai paplitusi Viduržemio jūros valstybėse, kur susituokę 87 % labiausiai pasiturinčių, palyginus su 53 % vargingiausiųjų gyventojų.
- Netgi „socialiai liberalioje“ Skandinavijoje 75 % labiausiai pasiturinčių tėvų susituokę, kai, tuo tarpu, tik 30 % menkiausiai pasiturinčių tėvų yra sumainę žiedus.
Tai sukrečia. Kurią Europos vietą bestebėtume, turtingieji vis vien gausiai tuokiasi. Politikai ir tie, kurie mums daro įtaką – beveik visi, kuriuos galima priskirti penktadaliui gyventojų pagal aukščiausias pajamas, „turtingųjų“ kategorijai – nenustoja skelbę, jog santuoka nėra reikšminga. Bėda ta, kad vargingieji – tie, kuriems stabilumo reikia labiau nei kitiems, tie, kurie neturi pinigų rezervų – klauso. Ši analizė parodo, kad retėjančių santuokų ir stabilumo, kurį teikia santuoka, tendencija artimai susijusi su gaunamomis mažesnėmis pajamomis. Todėl politiniai sprendimai, kuriais siekiama mažinti šeimų irimą, turėtų būti orientuoti į stabilumo, įsipareigojimo ir santuokų skaičiaus mažesnes pajamas gaunančiųjų grupėje didinimą.
Šaltinis: familystudies.org
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
