Micaiah Bilger
Apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūra dėl poveikio žmogaus gyvybei ankstyviausiame jos etape vertinama vis kontraversiškiau.
Per paskutinįjį dešimtmetį poros, negalinčios susilaukti vaikų ar atidedančios šeimos kūrimą, vis dažniau ryžtasi apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai. Jos metu mėgintuvėlyje suliejant spermą ir kiaušinėlį sukuriami gyvi žmogaus embrionai, kurie po to užšaldomi arba perkeliami į moters gimdą.
Nors dalis visuomenės prieštarauja pačiam IVF metodui, nes juo žmogaus gyvybė sukuriama ne natūralioje aplinkoje, daugumą labiausiai neramina žmogaus embrionų, liekančių po IVF taikymo, naikinimas. Remiantis naujausiais duomenimis iš Jungtinės Karalystės, po IVF procedūrų išmestų, apvaisinimui nepanaudotų embrionų skaičius yra didžiulis. Kaip praneša bioetikos naujienų tarnyba „Bioedge“, nuo 1991 metų Jungtinėje Karalystėje sunaikinta maždaug 2,5 mln. apvaisinimui nepanaudotų žmogaus embrionų. Šiuos skaičius paviešino Sveikatos viceministras Bramptono lordas Prioras, atsakydamas į Liverpulio lordo Altono užklausą.
Vaisingumo sritį Jungtinėje Karalystėje stebinčios Žmogaus vaisingumo ir embriologijos tarnybos (angl. Human Fertilisation and Embryology Authority) duomenimis, nuo 1991 metų į gimdą buvo perkelti 1 687 260 embrionų, o sunaikinta ‒ 2 315 262. Per vienerius metus nuo 2014 m. liepos pradžios iki 2015 m. birželio pabaigos į moters organizmą perkelti 84 044 ir sunaikinti 172 184 embrionai. Šie skaičiai paviešinti Jungtinės Karalystės vaisingumo klinikoms švenčiant tai, kad šalyje gimė jau 250 tūkst. kūdikių, pradėtų apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu.
Jungtinėse Amerijos Valstijose yra maždaug milijonas po IVF likusių užšaldytų ir patalpintų į biobankus embrionų. 2015 m. „The New York Times“ pranešė, kad JAV Vyriausybė nacionaliniu lygiu nefiksuoja statistikos apie tai, kas nutinka po apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų likusiems embrionams. 2011 m. Amerikos reprodukcinės medicinos bendruomenė (angl. American Society for Reproductive Medicine ) paskelbė tyrimą, atskleidusį, kad 19 proc. apvaisinimui nepanaudotų embrionų yra išmetama, o 3 proc. atiduodami moksliniams tyrimams.
Įprastai gydytojai sukuria daugiau embrionų nei yra perkeliama į gimdą. Tai grindžiama tuo, kad kartais embrionus į gimdą implantuoti tenka kelis kartus, kol šie įsitvirtina ir kūdikis gali išgyventi iki gimimo. Visgi tokia praktika lėmė milijonus liekančių embrionų, kurie yra unikalūs, savo DNR turintys žmonės. Vienos poros pasirenka tokius embrionus sunaikinti, kitos paaukoja juos tyrimams, tačiau abu pasirinkimai kelia didelį rūpestį, nes kalbama apie žmogaus gyvybę.
Poros turi ir gyvybę saugojantį sprendimą, kuris susilaukia vis daugiau dėmesio ‒ embrionų įvaikinimą (kartais vadinamas „snaigių įvaikinimu“). Tokia galimybė neišsklaido visų etinių abejonių, kylančių dėl dirbtinio žmonių kūrimo, tačiau tai yra alternatyva embrionų išmetimui ir gyvybių naikinimui. JAV šiuo metu veikia kelios ne pelno siekiančios organizacijos, skatinančios embrionų įvaikinimą. Žinomiausios iš jų – „Embrionų snaigių įvaikinimas ir dovanojimas“ (ang. Snowflakes Embryo Adoption and Donation) ‒ dėka daugiau nei 480 porų sėkmingai padėjo vaikams ateiti į pasaulį. Anot įvaikinimo grupės, daugiau nei 1 100 šeimų savo likusius embrionus paaukojo įvaikinimo tikslams.
šaltinis: lifesitenews
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
