Neseniai Europos Parlamente sėkmingai vyko klausimai Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“, siekiančios apsaugoti negimusio žmogaus gyvybę Europos Sąjungos vykdomuose mokslo ir plėtros projektuose, tema.
.
Vietoj nesėkmės – triumfas: Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ svarstymas Europos Parlamente
J.C. von Krempach, J.D
2014 balandžio 12
- Šaltinis: Turtle Bay and Beyond
Vertė Justinas Mickus
[…]
Nors perskaitę siūlomą darbotvarkę, paskelbtą Europos Parlamento administracijos trečiadienio popietę, turėjome pagrindo tikėtis katastrofos, šis svarstymas buvo unikalus ir didis įvykis EP istorijoje. Narsiai kovodami prieš begėdišką mažos, tačiau stiprios politikų klikos bandymą sabotuoti renginį, iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ Piliečių komiteto atstovai sudavė skaudų smūgį savo oponentams tiek EP, tiek Europos Komisijoje. Užuot mokiusios piliečius gyvenimo tiesų, šios institucijos buvo priverstos jų klausytis. Ir tiems, kurie tai darė nuoširdžiai, šis susitikimas turėjo atverti akis.
Vis dėlto, katastrofa buvo arti. Mes jau skelbėme, kaip kai kurie EP nariai, glaudžiai susiję su dosniai finansuojamoma abortų industrija, stengėsi, kad du trečdaliai viso kalbėjimo laiko susitikime būtų skirti jiems – tam, kad Europos piliečių iniciatyvą užgožtų angažuotų politikų radikalios ir faktus iškraipančios idėjos. Piliečių komitetui neliko jokios kitos išeities išskyrus boikotuoti svarstymą – ir būtent šis svarus grasinimas, galėjęs sukelti didžiausią viešųjų ryšių tragediją Europos Sąjungos istorijoje likus vos mėnesiui iki EP rinkimų, privertė ES pakeisti svarstymo darbotvarkę in extremis.
Svarbiausias darbotvarkės pakeitimas buvo tai, jog Piliečių komitetui buvo duota daugiau kalbėjimo laiko ir kad komiteto vyriausiajam atstovui, mūsų blogo autoriui Grégor Puppinck, buvo suteiktos pirmojo kalbėtojo teisės, leidusios jam užkirsti kelią priešiškai nusiteikusių EP narių bandymams iškraipyti peticijos turinį. Taip pat buvo sumažintas EP narių, kuriems buvo rezervuota teisė kalbėti, skaičius. Deja, iš kalbėtojų sąrašo nebuvo įmanoma pašalinti Françoise Castex ir Michael Cashman, kurie jau prieš svarstymą pasirašė itin drastišką ir neadekvatų pranešimą, remtą abortų lobistų, kuriame ES piliečių iniciatyva buvo pasmerkta kaip „atvira grėsmė moters teisėms ir prigimintinei žmogaus teisei į orų gyvenimą“. F. Castex netgi buvo leista pirmininkauti paskutinei svarstymo daliai. Kaip ir tikėtasi, šį vaidmenį ji atliko stropiai ir šokiruojančiai tendencingai.
Kita vertus, negalime nepaminėti EP narei Teresa Riera Madurell (Ispanija), kuri, nors ir neslėpė savo kritiško požiūrio į iniciatyvą, objektyviai ir švariai pirmininkavo pirmajai svarstymo daliai ir kurios žavesys ir mandagumas smarkiai padėjo nuraminti aistras, siautusias prieš svarstymą.
Spauskite čia, kad pamatytumėte pilną svarstymo įrašą Youtube tinklalapyje.
Grégor Puppinck tvirtai pradėjo savo pasisakymą pranešdamas susirinkusiems, kad iniciatyvos organizatoriai nelaiko svarstymo galutine jų veiklos stotele, bet tikisi, jog Europos Komisija atsižvelgs į 1.9 milijono Europos piliečių paremtą iniciatyvą ir jos pagrindu pradės realų legislatyvinį darbą. „Mūsų siūlymai atitinka Europos Sąjungos kompetencijas“, – teigė G. Puppinck, „Jie atitinka ir europietišką teisę ir kyla iš fundamentalių žmogaus teisių. Tai jau net prieš oficialų Inicatyvos įregistravimą patvirtino Europos Komisija. (…) Mūsų siūlymas yra paprastas ir aiškus. Jis paremtas europiečių patirtimi. Jis tesingas ir naudingas“. G. Puppinck atkeipė dėmesį į tai, jog Europos Komisija dabar turi įsipareigojimą dirbti atsižvelgdama į šį pasiūlymą – antraip ji rizikuos netekti Europos Piliečių Iniciatyvos kaip kertinės ES demokratijos dalies.
Po savo kalbos, G. Puppinck ir toliau pirmininkavo susitikimui, demonstruodamas puikų nusiteikimą, užsidegimą, puošdamas savo pasisakymus aistringa retorika ir lengvai atremdamas iniciatyvai „Vienas iš mūsų“ oponavusių EP narių atakas. Jam padėjo italas teisininkas Filippo Vari, kuris meistriškai atskleidė visišką ES programos „Horizon 2020“ „etinių saugiklių“ sąlygų neadekvatumą. Į pagalbą G. Puppinck atėjo ir Sophia Kuby, Briuselyje veikiančios NVO „European Dignity Watch“ vadovė, kuri trumpai aptarė išsamų jos organizacijos atliktą tyrimą, kaip ES Vystimosi Fondai naudojami remti abortus darančias įstaigas.
Išeikvoję visas savo jėgas užsitikrinti vietų svarstymo komisijose, iniciatyvos oponentai sugebėjo pasiūlyti stebėtinai mažai tiek argumentų, tiek retorikos atžvilgiais. Jų indėlis į diskusiją apsiribojo ad hominem atakų papliūpomis ir visiškai nepagrįstomis prielaidomis apie iniciatyvos finansinius remėjus. Tais retais atvejais, kada „Vienas iš mūsų“ oponentai iš tiesų bandė atakuoti peticijos turinį, jų argumentai skambėjo neįtikinamai ir silpnai. Liepto galą priėjo Michael Cashman, paskelbęs, jog 1994-ųjų Kairo Tarpautinės Konferencijos Populiacijos ir Vystymosi Klausimais nutarimai įpareigoja ES tęsti finansuoti abortus besivystančiose šalyse (nors, kaip S. Kuby įtikinamai parodė, Kairo konferencijos nutarimai ne tik kad nesukūrė tokių įsipareigojimų, bet konferencija iš viso neturėjo jokios įstatymų leidimo galios). Ir kiti jo pasisakymai – kaip, pavyzdžiui, bandymas įrodyti abortų legalizavimo būtinumą lyginant Lotynų Amerikos, Afrikos ir ES šalių gimdyvių mirtingumo statistikas – dvelkė akla ideologija ir neprofesionalumu. (Juk savaime suprantama, jog gimdyvių mirtingumas yra sąlygojamas gausybės veiksnių, tad M. Cashman palyginimas yra visiškai beprasmis. Lyginti reikia panašius dalykus. Jis, pavyzdžiui, galėjo paieškoti artimesnių jam pačiam (M. Cashman – britas) duomenų ir palyginti gimdyvių mirtingumą Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jei jis būtų tai padaręs, jis būtų atradęs, kad, remiantis paskutiniais Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (WHO) duomenimis, Airijoje 2010-aisiais registruota šeši gimdyvės mirties atvejai kiekvieam 100000 sėkmingų gimdymų – šešiais mažiau, nei Jungtinėje Karalystėje. Jei liberalūs abortų įstatymai ir turi įtakos gimdyvių mirtingumui, tai – tik neigiamos; jie padidina motinos mirties riziką. Tačiau ideologai kaip M. Cashman stropiai ignoruoja faktus, kai jie jiems neparankūs).
Galų gale, mes iš tiesų turime būti dėkingi M. Cashman, F. Castex ir kitiems uoliausiems iniciatyvos oponentams už tai, kad jie dalyvavo šiame svarstyme. Kiekvienas jų pasisakymas diskusijoje dar kartą įrodo mums, kokia silpna yra jų argumentų logika ir kaip atkakliai jie vengia diskutuoti atvirai ir sąžiningai. To kulminacija buvo F. Castex apibendrinamasis pranešimas, kuriame ji paskutinį kartą pasistengė diskredituoti peticiją iškraipydama jos turinį ir galimą jurisdikciją. Šis akivaizdžiai nesąžiningas gestas iš žmogaus, kuriam buvo patikėtos nepriklausomo ir objektyvaus pirmininko pareigos, sulaukė garsių nepasitenkinimo ir pasipiktinimo šūksnių, kurie nesibaigė iki kol F. Castex nepaliko salės. Iš tiesų labai gaila, kad susitikimas baigėsi tokia nedraugiška nata – tačiau besipiktinančiųjų pyktis šiuo atveju buvo visiškai pateisinamas.
Nusivilti privertė ir tai, kad ir Europos Komisijos atstovai vengė tikro dialogo su Piliečių komitetu. Mokslinių Tyrimų Politikos Generalinis Direktorius Robert-Jan Smits, pribloškė susirinkusius klausytojus užsispyrusiai tvirtindamas, kad Komisijos finansuojamiems mokslinių tyrimų projektams buvo pritaikyti griežti etiniai standartai ir ignoruodamas visą detalią analizę, kurią šiuo klausimu pateikė Piliečių komiteto atstovas F. Vari. Atrodė, tarsi Robert-Jan Smits būtų sąmoningai nesiklausęs kalbėtojų pristatymų. Analogiškai kolegai, Eurokomisaras Andris Piebalgs nusprendė, jog neverta aušinti burnos paaiškinant, ar ES lėšos abortų besivystančiose pasaulio šalyse finansavimui buvo skirstomos su Komisijos sutikimu ar be jo ir, jei Komisija tokio leidimo davusi nebuvo, kaip jis planuotų sustabdyti tokį mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą. Eurokomisaro tyla buvo įžeidi – ypač po to, kai salėje S. Kuby buvo ką tik atskleidusi šiurpias abortų, atliktų IPPF ir Marie Stopes organizacijų (kurias dosniai finsansiškai remia Europos Komisija), istorijas. Galiausiai, Markus Cornaro, Generalinio Direktoriaus Vystymosi Klausimais pavaduotojas, perskaitė išsisukinėjimų pilną pranešimą apie Europos Komisijos planus imtis tolesnių veiksmų šio svarstymo iškeltais klausimais. M. Cornaro teigė, jog tik 0.5 procento visų ES vystymosi fondų lėšų yra skiriamos „galimai abejotinoms“ veikloms, kurias minėjo S. Kuby. (Jei tai tiesa, tada verta paklausti, kodėl Europos Komisija nedaro nieko, kad šias „galimai abejotinas“ veiklas nutrauktų ir vietoj to pinigus leistų tikslingai). Tuo pačiu metu jis atrodė ne visai tikras, ar Europos Komisija iš tiesų geba prižiūrėti, kam kai kurie jos partneriai – IPPF, Marie Stopes ir kiti – naudojo ES pinigus.
Pateikiame Jums pilną apibendrinamąjį Grégor Puppinck pranešimą:
Mes čia atėjome ne vien paliudyti. Piliečių Iniciatyva „Vienas iš mūsų“ nesibaigia šiandien. Priešingai – šiandien prasideda su Jumis pasidalintos iniciatyvos pavertimo įstatymu procesas.
Mūsų iniciatyva reikalauja iš ES ne vien moralinės, bet ir demokratinės atsakomybės.
Europos Piliečių Iniciatyvų mechanizmas buvo sukurtas tam, kad ES piliečiai iš tiesų galėtų dalyvauti ES įstatymų leidybos procese. Šis projektas yra skirtas atverti ES jos piliečiams, stiprinti ES demokratinį legitimumą, kurio trūkumas taip ilgai taip smarkiai ją kankino. Dabar ES institucijoms yra būtina, kad su šiuo siūlymu siejamos viltys nebūtų ignoruojamos.
„Vienas iš mūsų“ iniciatyva yra ne vien daugiausia palaikymo Europoje sulaukęs ir geriausiai ES piliečius reprezentuojantis siūlymas, bet ir pirmasis ES istorijoje, pateikiantis specifinį įstatymo teikimą ir labai konkrečiai nurodantis, kokių pokyčių norime ES įstatymų leidyboje.
Kai oficialiai registravome šią iniciatyvą, Europos Komisija patvirtino ir sertifikavo, kad ji visiškai atitinka pagrindines ir esmines ES teisės normas ir vertybes.
Šis projektas taip pat yra ir paprastas ir realistinis ir nereikalaus ES biudžeto išlaidų. Todėl nėra nei praktinių kliūčių, nei problemų dėl šio projekto turinio, kurios galėtų pateisinti Komisijos sprendimą nepradėti legislatyvinio proceso remiantis mūsų iniciatyvos turiniu. Todėl mes tikimės, jog Europos Komisija pateiks siūlymą šį įstatymą svarstyti Europos Parlamente ir Europos Taryboje be jokių esminių turinio pakeitimų ir tik galimais techniniais modifikavimais.
Du milijonai žmonių demonstruoja, kad šis įstatymo siūlymas yra norimas – tai reiškia, jog Europos Komisija jau nebegali neklausyti šių ES piliečių balsų ir atmesti šią iniciatyvą. Komisija nekvestionuoja pritarimo Piliečių Iniciatyvai – tą daro piliečiai, ir daugiau nei milijonas jų pritaria šiam projektui.
Akivaizdu, kad 11-as Europos Sąjungos Sutarties straipsnis suteikia ES piliečiams teisę inicijuoti įstatymų leidybos procedūras, tokias kaip ši, ir apsaugo tokias iniciatyvas nuo savavališko tokių siūlymų atmetimo.
Kokia būtų Piliečių Iniciatyvos projekto prasmė, jei tik Europos Komisijai priimtini projektai galėtų tapti įstatymais?! Kam tada reikėtų surinkti daugiau nei milijoną parašų? Piliečių Iniciatyvos projektas taptų bevertis. Dar blogiau – jis taptų demokratijos karikatūra, dar labiau sumenkinanti Europos institucijų legitimumą.
Kadangi tik nuo kito Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, turinčios įstatymų leidybos galias, priklauso ES įstatymų ateitis, jiems ir reikia diskutuoti ir balsuoti už ar prieš „Vienas iš mūsų“ iniciatyvos siūlomą įstatymo projektą.
Būkite tikri, kad mes niekada nepasiduosime.
Europos Komisijos atsakymas dėl galimų tolesnių veiksmų piliečių iniciatyvos klausimais bus paskelbtas iki gegužės 28d.
© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
