Šis straipsnis yra straipsnių apie vyriškumą ir moteriškumą ciklo tęsinys, antra dalis. Straipsnyje pateikiamos daugelio mokslinių tyrimų apibendrintos išvados.
Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.
Nemažai įvairių universitetų komandų studijavo tai, ką galima pavadinti vardu „penki didieji asmenybės bruožai“. Šios studijos atliktos daugiau nei penkiasdešimtyje skirtingų kultūrų, o jas atlikę tyrėjai padarė vienodas išvadas, kad egzistuoja išskirtinės vyrų ir moterų charakteristikos nepriklausomai nuo kultūros t.y. universalūs moterų ir vyrų skirtumai. Viena grupė iš šių mokslininkų tai paaiškina taip: lyčių skirtumai nėra kosminiai, tačiau jie nuosekliai atitinka vadinamuosius lyčių stereotipus bei yra pastebimi visose kultūrose.
Štai keletas tokių konkrečių skirtumų pavyzdžių yra:
Vyrai ženkliai labiau nei moterys pasižymi atkaklumu, o moterys — rūpestingumu.
Moterys labiau linkusios rodyti baimę, nerimą bei susirūpinimą, kaip ir siekį pagerinti atmosferą bei sutarimą šeimoje.
Vyrai daug labiau linkę ieškoti nuotykių, imtis rizikingos veiklos bei tirti naujus vandenis, turi daugiau užsidegimo. Kalbant apie lyderystę, jie pasižymi didesniu įtakingumu.
Moterys daug dažniau nei vyrai yra švelnesnės ir jausmingesnės.
Moteris labiausiai domina tie gyvenimo įvykiai ir situacijos, kurios vyksta šalia jų, dėl jų jos labiau rūpinasi.
Vyrai labiau linkę domėtis ir rūpintis tuo, kas toli nuo jų.
Kur moterys mato pavojų bei rūpestį keliančias situacijas, vyrai mato iššūkius.
Be to, asmenybės tyrimai parodė, kad vyrai labiau naudojasi protu (dirba su idėjomis), o moterys labiau naudojasi emocine sfera (jausmais ir intuicija). Abi — intelektualioji bei emocinė — pusės yra ypatingos svarbos.
Profesorius Alan’as Feingold’as, dirbantis Yale Universitete, yra vienas iš pirmųjų mokslininkų, atlikęs vis didėjančio skaičiaus lyčių asmenybių skirtumų tyrimų įvairiausiose kultūrose analizę bei juos apibendrinęs. Jis teigia, kad šie lyčių skirtumai lieka ryškūs nepaisant kartų ir kultūrų. Jo išvados remiasi „stipriu biologiniu pagrindu“, kuriuo aiškinami šie skirtingi lyčių asmenybių bruožai. Yra svarbu pažymėti tai, kad socialinė įtaka ir ugdymas tikrai turi įtakos skirtumams tarp lyčių, tačiau mokslas patvirtina, jog galima kalbėti apie natūralią ir visuotiną vyro bei moters prigimtį, kuri taip pat lemia šiuos skirtumus.
Negana to, remiantis patikimais ir nuosekliais tyrimų atradimais, matyti ryškūs skirtumai, susiję su profesiniais interesais: vyrai labiau linkę įsitraukti į tyrinėjimus, paieškas ir statybas, tuo tarpu moterys pasižymi aukštesniu įsitraukimu į meno, rūpinimosi kitais, slaugos bei tas sritis, kuriose daug bendravimo. Vyrai yra linkę statyti, konstruoti. Moterys linkusios kurti. Iš pažiūros subtilūs skirtumai tarp šių dalykų tiek vyrų, tiek moterų yra bendrai suprantami be paaiškinimų. Nors pirkėjų ratas įrankių ir technikos bei rankdarbių parduotuvėse nėra išskirtinai vienos ar kitos lyties, svarstyklės išties stipriai pasvirusios į vieną ar kitą pusę, nes ryški dauguma būna tos pačios lyties atstovų. Vienas veikimo būdas jokiu būdu nėra geresnis už kitą. Žmonių civilizacijai yra būtini abu.
Kitas šios srities tyrimas davė nelauktų vaisių. Renkant duomenis penkiasdešimtyje kultūrų, gyvenančių šešiuose žemynuose, kai kurie tyrėjai nusprendė neapsiriboti tuo, ką informacijos rinkėjai surinko, apklausdami žmones. Jie norėjo ištirti, kaip moksliniais ir metodologiniais įrankiais apsikaustę žmonės, vyrai ir moterys, būdami informacijos rinkėjais tokiame tyrime, skyrėsi gautos informacijos apie lyčių skirtumus vertinime bei interpretavime.
Nors renkamiems duomenims buvo taikomi objektyvūs metodai ir formos, tyrėjai sužinojo, kad duomenis renkančios moterys ne tokios kritiškos tiriamųjų atžvilgiu ir labiau nei vyrai linkusios juos teigiamai apibūdinti. Moterys labiau koncentravosi ir vertino tokias pozityvias charakterio savybes kaip komunikabilumas, šiltumas, patikimumas ir altruizmas. Remiantis teorija, šios savybės atspindi didesnį moterų domėjimąsi santykių sritimi. Vyrai, rinkdami duomenis, labiau koncentruojasi į faktus — į užduotį, kurią reikia atlikti, nepasitelkdami intuicijos ir emociškai neišeina už užduoties ribų.
Pateikiame keletą įdomesnių, paslaptingesnių ir mažiau žinomų vyrų ir moterų skirtumų, kurie atrasti ir aprašyti vyrų ir moterų socialinių skirtumų srities tyrimuose:
Moterys šypsosi dažniau, nei vyrai.
Moterys linkusios atlaidžiau ir palankiau vertinti kitus žmones, nei vyrai.
Vyrai labai pasitiki savo išvaizda nepaisant o, ką apie ją mano kiti.
Vyro akimis tobula moters figūra sveria daugiau, nei mano moterys.
Moterys dažniau bando žudytis, nei vyrai.
Vyrai žymiai dažniau nusižudo, o jų savižudybės būna žiauresnės.
Berniukai dažniau nei mergaitės labiau pasitiki savo atletiškumu.
Mergaitės linkusios geriau mokytis ir gauti geresnius pažymius nei berniukai, tačiau jų savęs vertinimas šiuo klausimu beveik nesiskiria.
Vyrai yra bendrai atkaklesni, labiau linkę rizikuoti ir yra atviresni idėjoms.
Moterys savo mąstyme yra švelnesnės, malonesnės, šiltesnės ir atviros jausmams.
Moterys demonstruoja aukštą pasitenkinimo gyvenimu lygį, lyginant su vyrais.
(Bus daugiau)
šaltinis: mercatornet.com
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
