Joan McFadden
Elanas Anthony‘is apie lytinės tapatybės problemas supranta daugiau nei daugelis. Prieš 42 metus jis gimė berniuku, būdamas 19 metų keitė lytį į moters, o prieš trejus metus atliko lyties atkeitimo procedūrą.
„Lyties keitimas turi pakankamai aiškius žingsnius ir palaikymą, tuo tarpu atkeitimas (angl. detransitioning) – ne, todėl jaučiau, kad pats turiu susirasti kelią, – teigia E. Anthony‘is. – Supratimas, kad lyties keitimas sukėlė daugiau problemų nei jų išsprendė, yra sunkus.“
Jis pasakoja, kad pradėjo suprasti, jog kilusias problemas galėjo išspręsti kur kas geriau nei bandydamas fiziškai keisti lytį, kadangi tai taip pat sukėlė daugybę sunkumų. „Lyties atkeitimas nėra toks retas kaip galėtumėte manyti, tačiau dažniausiai vyksta slaptai. Transseksualų bendruomenė šios temos nemėgsta“, – pasakoja E. Anthony‘is.
Dabar E. Anthony‘is mano, kad jis buvo priverstas priimti sprendimą dėl lyties keitimo. Tai padarė gerų intencijų vedini, tačiau suklaidinti žmonės.
„Vaikystėje buvau labai protingas, tačiau fiziškai silpnas, kitaip sakant, nuoboda moksliukas, todėl kiti vaikai iš manęs daug tyčiojosi. Būdamas šešerių metų pradėjau svajoti apie buvimą mergaite: atrodė, kad tada nebebūčiau vyrų hierarchijos dugne. Paauglystėje šie jausmai tapo mano seksualumo dalimi, man pasireiškė tam tikra lyties disforija, bet taip pat jaučiau potraukį moterims, todėl buvau sutrikęs. Galiausiai, studijuojant nesusiradau jokios moters, ir jausmai dėl lytinės tapatybės sugrįžo. Dabar manau, kad taip nutiko todėl, kad būdamas pirmakursis vėl buvau hierarchijos apačioje ir tai paveikė pasitikėjimą savimi.“
Universiteto psichologas nukreipė E. Anthony‘į į kliniką. Tuomet jis pradėjo atrasti, kad yra daugiau į jį panašių žmonių. „Patyriau didžiulį palengvėjimą: buvo daugiau žmonių, kurie jautėsi panašiai kaip aš, jaučiau su jais ryšį ir buvau laimingas“, – sako E. Anthony‘is.
Tačiau dabar jis supranta, kad būtent tada dalykai ėmė krypti bloga linkme.
„Pasakiau psichologui, kad noriu tapti moterimi, tačiau nieko nepapasakojau apie kitas problemas, pavyzdžiui, patirtas patyčias. Nežinojau, kad jos gali turėti ką nors bendro su mano lytine tapatybe, bet psichologas ir neklausinėjo gilesnių klausimų. Sakiau: „Tai esu aš ir toks noriu būti“. Jie pasakė, kad tai nuostabu ir jau po dviejų susitikimų man išrašė hormonus, kas, manau, nėra gera praktika.“
„Netrukus buvau pastebimas kaip moteris ir ėmiau sulaukti daug pozityvaus dėmesio. Tačiau aš vartojau didžiules hormonų dozes: vienu metu gėriau tokias hormonų dozes, kiek gautume iš 17 gimstamumą skatinančių piliulių. Atrodė, kad smegenys neveikia normaliai, o tai nepadėjo mano disforijai. Vis dar nekenčiau kai kurių savo kūno dalių“ – prisimena E. Anthony‘is.
Supratimas, kad lyties keitimas buvo klaida, atėjo palaipsniui. „Negalėjau rasti ryšio su žmonėmis ir galiausiai pradėjau lankyti terapiją ir ieškoti paaiškinimo, kodėl nepavyksta užmegzti santykių ir kodėl mano kūnas toks įsitempęs. Supratau, kad tai susiję su mano pastangomis prisistatyti moterimi, kas mano kūnui buvo nenatūralu. Įtraukdavau pečius, atstatydavau užpakalį ir dariau įvairiausius dalykus, kurie mano kūnui buvo nepatogūs. Tai kėlė įtampą ir stresą, ėmiau suprasti, kad lyties keitimas buvo problema. Tai užtruko ilgai, tačiau tikras palengvėjimas atėjo tada, kai supratau, jog mano problemų šaknys glūdi patyčiose ir patirtame nesaugumo jausme. Tada nustojau gerti estrogeną ir perėjau prie testosterono.“
E. Anthony‘is: „Gailiuosi lyties keitimo“
E. Anthony‘is studijuoja psichologiją ir planuoja siekti daktaro laipsnio: „Noriu tęsti darbą šioje srityje, nors emociškai yra labai sudėtinga, ypač todėl, kad tarp psichologų dabar labai populiaru skatinti ir remti transseksualų teises ir lyties keitimą. Tokioje aplinkoje sunku būti kritišku, bet aš noriu padėti žmonėms įveikti jų disforiją visais įmanomais būdais“, – teigia E. Anthony‘is.
„Dabar vienas iš didžiausių sunkumų, kylančių dėl atliktų procedūrų, yra tai, kad man sunku susitikinėti su žmonėmis, aš negaliu turėti vaikų, vis dar sunku atrasti hormonų balansą. Kartu sudėtinga būti psichologų bendruomenės, kuri yra taip nusistačiusi už fizinį lyties keitimą, dalimi, kai dėl savo patirties esu to kritikas, – pasakoja E. Anthony‘is. – Šiuo metu psichologijoje yra absoliučiai nepopuliaru būti kritišku transseksualų klausimu. Kurį laiką šioje kovoje jaučiausi visiškai vienišas, bet pastaruoju metu atrodo, kad vis daugiau žmonių kalba apie lyties atkeitimą ir vis daugiau medikų domisi alternatyviais būdais įveikti lyties disforiją“.
Nepaisant – arba kaip tik dėl – permainingo gyvenimo, E. Anthony‘is ambicijos yra stebinančiai kuklios: „Tiesiog norėčiau sutikti žmogų ir kartu kurti gražų, ramų gyvenimą, dirbti mėgstamą darbą. Gailiuosi, kad neturiu ir niekada negalėsiu turėti savo biologinių vaikų. Būdamas jaunesnis šios galimybės nevertinau, o dabar jaučiu, kad man to labai trūksta“, – prisipažįsta Elanas Anthony‘is.
parengta pagal: theguardian.com
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
