Ką apie vyrą ir moterį sako neurobiologija
Vieni iš pirmųjų ekspertų, rašančių šia tema, buvo britų genetikė Anne Moir ir mokslo žurnalistas David’as Jessel’as, savo knygoje „Smegenų lytis“ (angl. Brain Sex), joje aiškinantys, kad lyčių skirtumai pastebimi ne tik pagal aprangos stilių ar anatomiją, bet ir pagal žmogaus smegenis bei neurologinę sistemą. Remdamiesi savo pačių ir kitų tyrimais, Moir ir Jessel’as aiškiai, drąsiai ir užtikrintai teigia: „Tiesa ta, jog kone kiekvienas lyčių studijų srityje dirbantis mokslininkas ir tyrėjas sutaria, jog vyrų ir moterų smegenys skiriasi. Apie smegenų skirtumų ypatybes bei priežastis dabar galima kalbėti be abejonių, spekuliacijų ar išankstinių nusistatymų.“
Dėl to, anot šių autorių, „retai yra buvęs didesnis skirtumas tarp to, kuo buvo tikima ir kas buvo laikoma protingu bei apšviestu požiūriu (kad vyrai ir moterys turi tokias pačias smegensi), ir to, ką rodo mokslas — kad vyrų ir moterų smegenys skiriasi“. Dėl to knygos „Smegenų lytis“ autoriai ramiai deklaruoja: „Laikas išsklaidyti mitą, jog vyrai ir moterys sukurti vienodi. Jie tokie nebuvo ir nėra, ir jokio masto idealizmas ar utopinė fantazija nesugebėtų paneigti šio fakto.“
Svarbi savo srityje socialinių lyčių skirtumų psichologijos profesorė Alice Eagly iš Šiaurės Vakarų (angl. Northwestern) Universiteto taip pat brėžia liniją tarp populiarios prielaidos ir mokslinių atradimų: „Dauguma mokslinių tyrimų konformistiškai prisitaikė prie žmonių idėjų apie lytis… Iš to galima spręsti, kad paprasti žmonės, kurie dažnai feministinėje literatūroje kritikuojami kaip suklaidinti stereotipų apie lytis nešėjai, iš tikrųjų yra tie, kurie vyrų ir moterų elgesį vertina objektyviai, o ne stereotipiškai.“
Kad būtų visiškai aišku, Eagly iš esmės kalba apie mūsų močiutes, kurios niekada ir nesidomėjo naujoviškomis mūsų dienų idėjomis.
Be abejo, moterų ir vyrų smegenų skirtumai lemia plataus masto viso asmens skirtumus. Kalifornijos Universitete dirbanti neuropsichiatrė Louanne Brizendine paaiškina jog, nors ir vyrai bei moterys, kaip žmonės, be abejo yra labiau panašūs nei vienodi (nes, savaime suprantama, ir vieni, ir kiti yra žmonės), visgi iš pažiūros smulkūs neurologiniai bei genetiniai skirtumai lemia esminius ir reikšmingus skirtumus tarp lyčių: „Daugiau nei 99% vyrų bei moterų genetinių koduočių yra visiškai vienodos. Iš trisdešimties tūkstančių genų žmogaus genome mažiau nei vienas procentas variacijų tarp lyčių skiriasi. Tačiau tas vienas procentas paveikia kiekvieną mūsų kūno ląstelę — nuo malonumą ir skausmą fiksuojančių nervų iki suvokimą, mintis, jausmus ir emocijas pernešančių neuronų.“
Vystymosi psichopatologijų profesorius iš Kembridžo Universiteto Simon’as Baron-Cohen’as savo gilioje tyrimais besiremiančioje knygoje „Esminis skirtumas“ (angl. The Essential Difference) išskiria daugybę svarbių ir esminių skirtumų tarp vyro ir moters mąstymo. Nuo pat pirmųjų eilučių autorius nuoširdus su savo skaitytoju: „Esminių skirtumų tarp lyčių mąstymo tema yra tikrai delikati. Aš galėčiau iš tiesų labai atsargiai apie tai kalbėti, tačiau spėju, kad Jūs norėtumėte, kad knygos pagrindinė tezė būtų pateikta aiškiai. Tai štai ji: Moters smegenys suregztos taip, kad jos išsiskiria ypatingu polinkiu į empatiją. Vyro smegenys suregztos taip, kad jos išsiskiria sistemų supratimu ir jų kūrimu.“
Antropologijos bei evoliucinės psichologijos faktai
Aiškius ir nenuginčijamus lyčių skirtumus parodo ne vien fiziologinės, neurologinės bei hormoninės žmogaus savybės. Kadangi yra įsišaknijusios smulkiausiose mūsų organizmo dalelėse, jos, be abejo, pasireiškia per vyrų bei moterų elgesį kasdieniame gyvenime, per jų asmenines savybes, o taip pat per pageidavimus renkantis antrąją pusę. Ypač tai gerai ir įdomiai pateikiama augančiame skaičiuje multikultūrinių ir antropologinių tyrimų, kuriuos daugiausia atlieka evoliucijos psichologai. Pažvelkime į jų ryškiausius atradimus, padarytus tiriant neišsivysčiusias, besivystančias ir išsivysčiusias valstybes visame pasaulyje, kiekviename kontinente, įtraukiant ir nutolusias nuo šių žemynų salų kultūras.
Visų pirma, mokslininkai nustatė, kad užduotys bei darbai, kuriuos moterys ir vyrai gali atlikti vienodai gerai, visose skirtingose žmonių kultūrose svyruoja ir siekia tik iki 35% bendrų žmogaus veiklų. Tai reiškia, jog visos kitos kasdienės užduotys šeimoje ir bendruomenėje ar kaime atliekamos vien vyrų ar moterų. Nors šis darbo pasidalijimas, be abejo, skiriasi pereinant nuo vienos kultūros prie kitos, pastebimi ir bendri, universalūs panašumai. Kaip aiškina du šios temos ekspertai: „Tarpkultūrinė literatūra pateikia rimtų profesijų atskyrimo pagal lytį universalumo įrodymų… Nors kai kurie užsiėmimai (tokie kaip spąstų spendimas, gyvulių ir paukščių medžioklė, metalo, akmens ir medžio darbai, namų eksterjero tvarkymas ir pan. bei vaiko priežiūra, namų tvarkymas, maisto parinkimas ir gaminimas bei vandens parūpinimas, siuvimas ir drabužių priežiūra ir pan.) priskiriami vienai ar kitai lyčiai kaip bendra daugelio kultūrų tendencija. Darbų pasiskirstymas akivaizdus, nes skirtingose visuomenėse daugumą užduočių dažniausiai atliko vienos lyties atstovai.“
Vos viename procente tirtų bendruomenių šeimos išlaikymu labiau rūpinosi moterys, nei vyrai. Minėtieji ekspertai, siekiant suprasti šiuos skirtumus, pirmenybę teikia evoliucinei biosocialinei teorijai, aiškinančiai, jog „abipusiškai sąveikaujant biologijai, socialinei struktūrai ir aplinkai, atsiranda pagal lytį skirstomos vyrų ir moterų rolės namuose ir visuomenėje.“
Anot ekspertų, socialinė struktūra neabejotinai atlieka svarbų vaidmenį išryškinant vyrų ir moterų skirtumus, tačiau tik iš dalies. Ji pati savaime neformuoja socialinių vaidmenų ir nekuria papildomų socialinių lyčių.
Kitas universalus ir aiškus lyčių socialinės organizacijos bruožas daugumoje kultūrų pastebimas tame, kaip tėvai ir šeima plačiąja prasme moko berniukus ir mergaites jų lyčiai tinkamo elgesio. Šiame pavyzdyje randamos universalios bendrybės leidžia net ir nepastabiam bei neišsilavinusiam vienos kultūros atstovui, nuvykus į bet kurią pasaulio vietą, lengvai — iš kūno formos — atskirti, kurie bendruomenės nariai yra moterys ir mergaitės, o kurie — vyrai ir berniukai. Kad būtų aiškiau, visose kultūrose mergaitės primena moteris šimtais skirtingų bruožų, kaip ir berniukai — vyrus.
Joks vyras ar moteris (jaunas(-a) ar suaugęs(-usi)) neturi ir neišsiskiria identišku vyriškumo ar moteriškumo detaliu savybių rinkiniu, tačiau iš tiesų egzistuoja universalūs nepaneigiami pagrindai, vyriškumo ir moteriškumo esmė.
Labai įdomiame tęstiniame tyrime evoliucijos psichologai stebėjo 60-ties skirtingų kultūrų vyrų ir moterų seksualinius interesus ir seksualinį elgesį — antros pusės pasirinkimą, romantinius polinkius. Atsakymai į šiuos tiriamiesiems užduotus klausimus turėtų būti ganėtinai aiškūs: kurios lyties atstovai labiau linkę į kaltės bei buvimo išnaudotu jausmus po atsitiktinio sekso su skirtingais partneriais, nors ir nebuvo elgiamasi šiurkščiai ar suviliota per apgaulę? Kas palankiau vertina ir dažniau ieško atsitiktinio sekso? Kalbant apie ankstyvas seksualines fantazijas, kas žymiai dažniau linkę sakyti, jog jų fantazijos kilo „kaip atsakas į vaizdinį dirgiklį“? Kurie iš jų daug dažniau linkę teigti, kad tai užsimezgė ar pasireiškė „tikrų ar įsivaizduotų romantinių santykių kontekste“? Kurios lyties 45% (palyginus su 6% kitos lyties) pasisakė, kad „daug kartų per dieną” panyra į seksualines fantazijas? Kurios lyties 35% (palyginus tik su 8% kitos lyties) teigė, jog tokias fantazijas patiria „tik kartą per savaitę“? Kurios lyties fantazijos seksualiai atviresnės, orientuotos į kūno dalis ir partnerių skaičių? Kurios lyties fantazijos labiau nukreiptos į „įsipareigojimą ir romantiką“? Kas sunkiau pakelia neištikimybę ir labiau pavyduliauja? Kas jaučia kiekvieną savaitę didėjantį seksualinį alkį? Kas labiau linkęs ieškoti vyresnės antros pusės? O ką labiau jaudina galimybė susitikinėti su jaunesniu partneriu? Tai dalis klausimų, kuriuos mokslininkai tikrino tiriamose kultūrose.
Jei vyrai ir moterys iš esmės vienodi, ši trumputė viktorina turėjo pasirodyti kiek painoka. Bet juk ji tokia nebuvo, tiesa? Remiantis tyrimu, teisingas atsakymas į kiekvieną klausimą yra būtent toks, kurį greičiausiai ir pasirinkote. Beje, yra tik vienas klausimas, pagal kurį vyrai ir moterys iš esmės nesiskiria nesvarbu kurioje kultūroje ir kuris yra susijęs su pavydu ir užgautais jausmais partnerio neištikimybės atveju. Vyrai ir moterys šiuo atžvilgiu yra vienodi. Tačiau labai ryškiai skirtingi visais likusiais atvejais.
šaltinis: mercatornet.com
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
