Kreipimasis į Švietimo ir mokslų ministrę dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei paruošimo šeimai programos
Reaguodamos į dėl lytinio švietimo kylančias kontraversiškas diskusijas, į Švietimo ir mokslo ministerijos, kurios rankose svarbaus sprendimo priėmimas, vadovę Audronę Pitrėnienę kreipėsi 55 nevyriausybinės organizacijos, tarp jų Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Biomedicinos etikos ir teisės institutas ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Jūsų susipažinimui dalinamės dokumentu.
Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos
2016 m. gegužės 17 d., Vilnius
Pastaruoju metu straipsniais žiniasklaidoje, viešais pasisakymais, rengiamomis spaudos konferencijomis ir kitomis akcijomis yra daromas spaudimas tiek Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), tiek visuomenei, siekiant propaguoti lytinį švietimą kaip labiausiai jaunimui tinkančią lytiškai plintančių ligų (LPL), AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų prevenciją. Šiuose pasisakymuose manipuliuojama skaičiais, neteisingai interpretuojami paauglių nėštumų ir lytinius santykius turinčių paauglių duomenys, kaltinama ŠMM, neva ji slapta rengia lytiškumo ugdymo programą, pagrįstą ne moksliniais tyrimais, bet atgyvenusiomis nuostatomis ir religinėmis dogmomis. Šiuo kreipimusi norime paneigti dažniausiai minėtuose pasisakymuose naudojamus teiginius bei išreikšti palaikymą ŠMM rengiamai programai.
Propaguojant lytinį švietimą, dažnai teigiama, kad Lietuvos jaunuoliai lytinį gyvenimą pradeda būdami vidutiniškai 16-17 metų[1]. Tačiau moksliškai įrodyta, jog metodologiškai klaidinga naudoti amžiaus vidurkio, kada pradedami lytiniai santykiai, kriterijų. Norint žinoti tikrą situaciją, būtina apskaičiuoti procentinę dalį, tenkančią kiekvienai paauglių amžiaus grupei. Viso pasaulio šalių epidemiologiniai tyrimai patvirtino, jog didžioji dauguma paauglių iki 18 metų nėra seksualiai aktyvūs. Taigi didžiosios dalies paauglių rizika užsikrėsti LPL ar susilaukti kūdikio nulinė[2]. Pagal paskutinius PSO (2012) atliktus tyrimus, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, mergaičių iki 15 m. turinčių lytinius santykius skaičius yra vienas mažiausių[3].
Socialiniuose moksluose įrodymais pagrįsta, jog žmogaus pasirinkto elgesio modelis priklauso nuo išpažįstamų vertybių. Žinios vaidina antraeilį vaidmenį. Todėl vaikams ir paaugliams turėtų būtų diegiamos pirmiausia vertybinės nuostatos apie žmogaus lytiškumą kaip visa asmenį apimančią realybę, kaip moteriškumą ir vyriškumą, atsiskleidžiantį abipusiu papildomumu ir pagarbiu tarpusavio santykiu. Neteisinga lytiškumą traktuoti kaip pavojų keliantį seksualumą, kurį būtina “gydyti” kontraceptinėmis priemonėmis. Lytiniame švietime vyraujanti neigiama nuostata žmogaus seksualumo, nėštumo, žmogaus gyvybės pradžios atžvilgiu yra netinkama vertybiniam vaikų ugdymui ir prieštarauja Švietimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams[4].
Norime pabrėžti, jog lytinio švietimo propaguotojai painioja dvi skirtinas prevencijas. Rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas siekia, kad jaunuoliai išsiugdytų nuostatas, padėsiančias išvengti rizikingos seksualinės elgsenos. Lytinis švietimas, skirtingai nei rengimas šeimai, nepadeda išvengti rizikingo elgesio. Tai yra antrinė prevencija, siekianti sumažinti rizikingo elgesio pasekmes, t.y., LPL, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų. Lytinio švietimo propaguotojai klaidina visuomenę, jog padidinus prezervatyvų propagavimą ir tuo pačiu jų naudojimą, turėtų sumažėti LPL, ŽIV/AIDS. Įrodyta, jog yra priešingai – suvartojamų prezervatyvų kiekis yra tiesiogiai proporcingas LPL skaičiui. Šio fenomeno priežastis tiriantys mokslininkai nustatė, jog taip atsitinka dėl taip vadinamo rizikos kompensavimo mechanizmo, kai nekeičiama rizikinga elgsena, bet ji kompensuojama prezervatyvais. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, jog egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp teorinio prezervatyvo patikimumo individualiu lygmeniu ir praktinio naudojimo vertinant visuomenės lygmeniu.[5]
Propaguojant lytinį švietimą nurodoma, jog reikia atsižvelgti į sėkmingą kitų šalių lytinio švietimo patirtį bei moksliškai pagrįstas programas. Siūloma remtis PSO Vokietijos filialo parengtomis „Seksualinio švietimo rekomendacijomis“, kurios buvo atmestos Europos Parlamento balsavimu 2013 m. gruodžio 10 d. Atkreipiame dėmesį, jog lytinio švietimo propaguotojai, ypač Šeimos planavimo ir seksualinio švietimo asociacija, hormoninės kontracepcijos vartojimą pateikia kaip žmogaus teisę, tačiau niekada neužsimena, jog hormoninės kontracepcijos vartojimas visų pirma skatina paauglių lytinį aktyvumą ir nėra efektyvus mažinant tiek nėštumų[6], tiek abortų[7], tiek LPL skaičių[8].
Be to, tyrimais pagrįsta, jog egzistuoja sąsaja tarp ankstyvos seksualinės patirties ir nepalankių paaugliui psichoemocinių būsenų (tokių kaip, nusivylimo jausmas, ir apgailestavimas dėl turėtų ankstyvų lytinių santykių [9],[10]) bei aukštesniu depresijos dažnumu ir mėginimu nusižudyti.[11] ,[12] ,[13] Lietuvoje ŠMM užsakymu atliktuose tyrimuose taip pat nustatyta, jog lytiškai aktyvūs paaugliai statistiškai patikimai dažniau nei šios patirties neturintys bendraamžiai jaučiasi nelaimingi, nuolat jaučia pyktį, agresiją, nerimą ir įtampą mokykloje, dažniau galvoja apie savižudybę, kuria planus ar net bandė žudytis, taip pat dažniau elgiasi priešingai, nei reikalauja mokinio elgesio taisyklės[14]. Atkreipiame dėmesį į įrodymais pagrįstą faktą, jog paaugliai, kurie turi žalingų įpročių, statistiškai patikimai dažniau yra lytiškai aktyvus[15].
Suprantame, kad mokiniams turi būti teikiama jų amžiui tinkama informacija apie lytiškumą, kontracepciją ir LPL. Tačiau tikslinga būtų programą orientuoti į sveiko gyvenimo būdo propagavimą, kurio tikslas yra paauglių lytinės elgsenos keitimas, skatinantis lytinius santykius sieti su šeimos sukūrimu, o ne į kontracepcijos vartojimą ir rizikingos lytinės elgsenos pasekmių (šiuo atveju paauglių nėštumų, LPI ir ŽIV/AIDS susirgimų) mažinimą.
[1] http://manoteises.lt/straipsnis/esmeralda-kuliesyte-lytinis-ugdymas.
[2] De Irala J, Osorio A, Carlos S, Ruiz-Canela M, López del Burgo C. Mean age of first sex: Do they know what we mean? Archives of Sexual Behavior 2011;40:853-855; Madkour AS, Farhat T, Halpern CT, et al. Early Adolescent Sexual Initiation as a Problem Behavior: A Comparative Study of Five Nations. Journal of Adolescent Health. 2010;47(4):389-98.
[3] Health behaviour in school-aged children. World health organization collaborative cross-national survey, 2009-2010 . World Health Organization, 2012.
[4] Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Žin., 1991, Nr. 23-593.
[5] M. Hanley, Y. Irala. Affirming Love, Avoiding AIDS. What Africa Can Teach the West. The National Catcholic Bioethics Center, 2006.
[6] Imamura M., Tucker J., Hanaford P. et al. Factors associated with teenage pregnancy in the European Union countries: a systematic review// European Journal of Public Health. 2007 Vol, 17. Nr. 6. P. 630-636.
[7]Puccetti R., Pietro M., Costigliola V., Frigerio L. Prevenzione dell‘aborto in occidente: quando conta la contraccezione?// It. Journal Gynaecol.Obstet.2009. 21 N. 3. P. 164-178
[8]Švedas E. Šiuolaikinės kontracepcijos vartojimo ir jaunimo identiteto santykio analizė//Soter. 21. 2007. P. 79-84
[9]Eshbaugh EM, Gute G. Hookups and sexual regret among college women. Journal of Social Psychology 2008;148:77–89.
[10] Osorio A, Lopez-del Burgo C, Carlos S, Ruiz-Canela M, Delgado M & de Irala J. First sexual intercourse and subsequent regret in three developing countries// Journal of Adolescent Health 2012;50:271-278.
[11] Hallfors DD, WallerMW,Ford CA, et al. Adolescent depression and suicide risk: Association with sex and drug behavior. Am J Prev Med 2004. 27:224–31.
[12] Kaltiala-Heino R, Kosunen E, Rimpel ÅM. Pubertal timing, sexual behavior and self-reported depression in middle adolescence. J Adolesc 2003; 26:531–45.
[13]Heidmets L, Samm A, Sisask M, et al. Sexual behavior, depressive feelings, and suicidality among Estonian school children aged 13 to 15 years. Crisis 2010; 31:128–136.
[14] Ustilaitė S, Juškelienė, V.Petronis A. , ir kt. Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja// SOTER. 2007. 21(49) P. 85-95.
[15]11–12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus. Tyrimo užsakovas Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija. Tyrimą atliko Doc.dr. Vida Juškelienė, VPU, Doc.dr. Stasė Ustilaitė, VPU, Doc.dr. Regina Proškuvienė, Prof. habil.dr. Julius Kalibatas, Higienos institutas, Svajonė Naudžiūtė, Higienos institutas. 2006.
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
