A. Esmantienė: „Naprotechnologijos sėkmė nėra išmatuojama tik pastojimu“

Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Esmantienė – kol kas vienintelė Lietuvoje kvalifikuota naprotechnologijos specialistė. Šiame interviu ji išryškina skirtį tarp naprotecnologijos ir įprastinėje akušerijoje-ginekologijoje taikomų metodų (dar iki pagalbinio apvaisinimo) siekiant padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms. A. Esmantienė pasakoja apie tai, kaip ji susidomėjo šia sritimi ir svarsto, kodėl Lietuvoje medikai naprotechnologija taip menkai domisi ar netgi…

Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą

Kristina Zamarytė – Sakavičienė Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų…

Europarlamentarai įsipareigoja stiprinti sąžinės laisvę

Adina Portaru Balandžio 21 d. Europos Parlamento nariai pareiškė bendrą kvietimą stiprinti sąžinės laisvės apsaugą Europoje ir už jos ribų. „Fundamentalios teisės į sąžinės laisvę stiprinimo svarbos deklaracijoje“, parengtoje parlamentarų iš kelių politinių grupių, politikai pastebi „augančius ir keliančius nerimą pamatinės teisės į sąžinės laisvę apribojimus.” Jie teigia, jog šiuo metu didelei daliai žmonių visame…

Kai vyriškumas ir moteriškumas reiškiasi laisvai

Įvairūs dvidešimt pirmojo amžiaus tyrimai atskleidžia įdomią informaciją — tokią, kuri iš esmės yra priešinga laikmečio mąstymui. Klausimas: kuriose kultūrose lyčių skirtumai patys ryškiausi? Žinome, kad kultūros skiriasi tarpusavyje ir tai, kad vyrų bei moterų skirtumai varijuoja tarp kultūrų — skirtumai ne tik varijuoja, bet taip pat vienose jie ryškesni, kitose — ne tokie ryškūs.…

Manipuliavimas embrionais arba kaip mokslininkų grupuotė tyčiojasi iš Lietuvos

Rokas Gasparaitis Lietuvos viešojoje erdvėje diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo yra itin įvairiapusiškos ir dažniausiai grindžiamos ne racionaliais, bet emociniais argumentais. Dėl to antrinės arba bereikšmės informacijos pertekliaus sąlygomis ištirpsta esminiai dilemos aspektai. Šiame darbe nagrinėjamas kertinis pagalbinio apvaisinimo klausimas – koks yra embriono statusas? Išskiriamos dvi pozicijos ir analizuojamas jų loginis koherentiškumas bei patikimumas moksliniame kontekste. Absurdas…

Kristina Zamarytė-Sakavičienė: Prezidentės veto etikai, mokslo pažangai ir sau pačiai

Kristina Zamarytė – Sakavičienė Jokia naujiena, kad visuomenės nuomonė formuojama per žiniasklaidą – ką medijose kartosi, tuo dauguma ir tikės. Šiame formavime dažnai naudojamas viešųjų ryšių triukas, kuris realybę padalina į dvi priešingas puses: vienai užklijuojamos pagalbos nuskriaustiems, lygybės ir mokslo pažangos etiketės, o kita ištepama diskriminacijos, viduramžių ir religijos „dėmėmis“.   Svarbu, kad užtektų…

Ekspertai atskleidė, kas ir ką melavo apie priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Vakar Prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jo šalininkai teigia, kad įstatymas „atitinka naujausius mokslo pasiekimus“, išlaiko aukštą embriono apsaugą, užtikrina nevaisingoms poroms galimybę susilaukti vaikų, o taip pat rūpinasi kiekvieno, pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko, interesus. Liepos 4 dieną, 12 val. prie Prezidentūros rinkosi pilietiškai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės, susirūpinę dėl sudaromo spaudimo Prezidentei, prašant…

Vetuotas pagalbinio apvaisinimo įstatymas – kaip to pasiekta?

Martynas Pilkis Vakar Dalia Grybauskaitė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, Seime priimtą po penkioliką metų užtrukusių diskusijų, sugrąžindama jį svarstyti parlamentarams. Šitaip apviltos nevaisingos šeimos, kurios be minėto teisės akto negalės gauti valstybės paramos brangioms procedūroms; apvilti ir tie, kurie tikėjo D. Grybauskaitės kampanijos pažadais apie etišką požiūrį į žmogaus gyvybę. Panagrinėkime, kaip ir kodėl įstatymas…

Vygantas Malinauskas: „Valstybė negali apsaugoti ir ginti šeimos, jei nežino, kas ji yra“

Marija Keršanskienė Birželio 28 dieną Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, kurioje teigiama, jog šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, arba esant giminystės ryšiams. Apie tai, kaip šią pataisą reikėtų suprasti, kam ji reikalinga, ar tai nėra perteklinis reguliavimas, kodėl verta apibrėžti santuoką tik tarp vyro ir moters, kalbamės su teisininku Vygantu…

Paauglių nėštumas dažnesnis, jei mokykloje dalinami prezervatyvai

Naujausias Notre Damo universiteto (University of Notre Dame), JAV, mokslininkų Kasey Buckles and Daniel M. Hungerman’o atliktas tyrimas nustatė, jog mokyklose, kur nemokamai dalinami prezervatyvai dešimtadaliu dažniau susiduriama su paauglių nėštumu, nei mokyklose, kur prezervatyvai nedalinami. Tyrėjai palygino paauglių gimdymų statistiką mokyklose, kurios aprūpina moksleivius prezervatyvais su paauglėmis iš mokyklų, kurios neturi panašių programų. Kai…