Lietuvoje plačiai nuskambėjo ir iki šiol aptarinėjama dar lapkričio pabaigoje įvykusi pilietinė akcija „Renkuosi gyvybę“ ir Dianos Nausėdienės dalyvavimas joje. Šia akcija degant simbolines žvakutes siekiama atkreipti dėmesį į nutraukiamų nėštumų problemą ir būtinybę besilaukiančioms motinoms sudaryti galimybę iš tiesų laisvai pasirinkti. Kad nėščiųjų pasirinkimas iš tiesų nelaisvas – palyginti nauja mintis ir nauja diskusijų tema Lietuvoje.
Tačiau šia problematika jau seniai „kvėpuoja“ Krizinio nėštumo centras, Lietuvoje veikiantis nuo 2013 metų ir kasmet padedantis ateiti į pasaulį kelioms dešimtims naujagimių, kurio pagalbos nesulaukę tėvai gal ir nebūtų pasirinkę gimdyti. Jo tikslas – suteikti nėščiosioms pagalbą, reikalingą, kai moteris išgyvena neplanuotą nėštumą arba planuotą, kuris dėl įvairių priežasčių tampa krize, o taip pat ir išgyvenusioms vaikelio netektį, nėštumo nutraukimą ar pogimdyvinę depresiją. Jau šešerius metus centras visoje Lietuvoje teikia nemokamas psichologines konsultacijas, socialinę, materialinę, finansinę pagalbą tiek Lietuvos gyventojoms, tiek į užsienį emigravusioms lietuvėms.
Kreipiasi net svarstančios savižudybę
Internete pateikiamose ataskaitose matyti, kad paprastai per metus kreipiasi apie trys šimtai moterų ir apie dvidešimt vyrų. Trys iš keturių kreipiasi svarstydamos abortą. Iš jų apie 40-60 susilaukia kūdikių. Centro žiniomis, iš viso besikreipusioms moterims yra gimę arti 300 vaikų.
„Moterys krizes išgyvena dėl daugybės priežasčių. Pagrindinė priežastis tikriausiai yra moters baimė auginti vaiką vienai, baimė, kad negalės vaikui suteikti visko, ko jis yra vertas, kad nesugebės vaiku pasirūpinti taip, kaip norėtųsi. Kai kurios jau turi vieną, du, tris vaikus ir mano, kad susilaukus dar vieno bus dar sudėtingiau. Moterys, kurios turi mylimus ir mylinčius vyrus, nebijančius prisiimti atsakomybės už naujai pasibeldusį vaiką, apie nėštumo nutraukimą svarsto tik išimtinais atvejais. Bet jeigu vyras abejoja, bijo, tai baisu ir moteriai. Bijoma dėl finansų, dėl blogų poros santykių. Būna atvejų, kai pora jau balansuoja ant skyrybų slenksčio ir sužino, kad laukiasi. Tuomet jie jaučia dilemą: pasirinkusi gimdyti, toliau susieji gyvenimą su tuo partneriu, su kuriuo planavai skirtis. Priežasčių daugybė, nors jos gal ir mielai gimdytų, jei būtų palankesnės aplinkybės ir artimiausių žmonių palaikymas“, – krizinio nėštumo priežastis aptaria Zita Tomilinienė, centrą įkūrusi kartu su keturiomis bendramintėmis.
Pasak pašnekovės, kai kurios vyrų atstumtos nėščios moterys būna tokioje neviltyje, jaučiasi niekam nereikalingos, kad net pradeda galvoti apie savižudybę. Tačiau laiku sulaukusios realios Centro pagalbos, atranda jėgų ir motyvacijos gyventi, o pagimdžiusios puikiai augina savo vaikučius.
Į Centrą kreipiasi ir vyrai, tačiau dažniausiai ieškodami aborto savo antrai pusei ar bijodami galimo jos nėštumo. Tiesa, keletas yra kreipęsi, nes norėjo, kad moteris gimdytų.
„Vyrai moterims pasako „susitvarkyti“. Pasako, kad jeigu nuspręsi gimdyti, tai pati ir auginsi, o iš manęs nieko nesitikėk. Duoda pinigų abortui pasidaryti. Dalis moterų tada pasidaro abortą, kitos galvoja: „na ir nereikia man tavęs, susitvarkysiu viena“. Bet kuriuo atveju po aborto santykiai pablogėja. Net jeigu vyras neišeina, nėštumą nutraukusi moteris dažnai nebenori būti su to pareikalavusiu vyru, nenori jo daugiau prisileisti. Jeigu vyras nenorėjo jųdviejų vaiko, ji priima tai kaip ir jos pačios tam tikrą atmetimą. Nėštumo nutraukimas bet kuriuo atveju problema“, – vyrų svarbą kriziniams nėštumams pabrėžia pašnekovė.
Trūksta gydytojų nukreipimo
„Žinoma, norėtume, kad į mus kreiptųsi dar daugiau žmonių, nes abortų skaičius yra kur kas didesnis nei besikreipiančiųjų. Labai trūksta viešumo ir gydytojų nukreipimo konsultacijai į mūsų centrą“, – neslepia Z. Tomilinienė.
Jos teigimu, nors ligoninėse, poliklinikose dalinami Krizinio nėštumo centro lankstinukai, prašoma informuoti moteris, kurioms reikia pagalbos, pasiseka ne dažnai. Kartais gydytojai sako, kad kalba patys. Pašnekovė sutinka, kad labai svarbu, kaip gydytojas kalba, kaip reaguoja į moters tam tikrą ištartą frazę, kokius žodžius pasirenka. Bet, primena ji, gydytojas nėra psichologas arba socialinis darbuotojas, jis negali padėti pagelbėti ir finansiškai visą nėštumo laikotarpį ir po gimdymo.
„Bandome jiems paaiškinti, kad mes ne perimsime jų darbą, o bendradarbiausime. Galbūt jie nepasitiki ar neįvertina, kad moteriai reikia dar pagalbos. Išgirstame, kad „ji jau ateina apsisprendusi.“ Kiti sako, kad bando nuo aborto atkalbėti patys. Manome, kad nereikia moters „atkalbinėti“. Pirmiausiai reikia ją išklausyti, su ja pasikalbėti, sužinoti, kokios yra aplinkybės, sąlygos, kokią pagalbą galima siūlyti. Moteris turi viską įvertinti kiek įmanoma plačioje perspektyvoje, o besilaukianti visada yra labiau veikiama emocijų, hormonų, kartais pati neatpažįsta savo elgesio ir stebisi savo sprendimais. Tikrai laisvam pasirinkimui reikia žinių ir laiko apmąstymui. Tokia konsultacija užtrunka pora valandų, o joks gydytojas ginekologas negali skirti tiek laiko“, – gydytojų nenorą bendradarbiauti komentuoja Z. Tomilinienė.
Ji neslepia, kad ne kartą kreipėsi tiek į gydytojus, tiek į sveikatos apsaugos ministrą, kad šis įpareigotų gydytojus privalomai suteikti informaciją apie Krizinio nėštumo centro veiklą ir galimą pagalbą. Nors centro veiklai pritariama, įpareigoti atsisakoma, nes tada esą reikėtų užtikrinti tokių centrų prieinamumą visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad platesnio informavimo apie pagalbą nėščiosioms galima tikėtis tik sukūrus valstybinį ar valstybės remiamą tokių centrų tinklą. Ar nebijoma, kad tokiu atveju pati visuomeninė centro veikla taps nebereikalinga?
„Būtų gerai, kad būtų sukurta valstybinė sistema, visos moterys gautų joms reikalingą pagalbą ir galėtų apsispręsti be baimių. Puikus pavyzdys yra socialinės paslaugos, kurias pažeidžiamiems žmonėms teikia ir valstybės bei savivaldybių socialinės paramos centrai, ir nevyriausybininkai. Vienas kitą papildo, o ne trukdo. Čia negali būti konkurencijos. Kuo daugiau paslaugų gauna žmogus, tuo geriau, o jeigu mūsų nebereikės, mes dėl to tikrai nepergyvensime“, – įsitikinusi Zita Tomilinienė.
Bendradarbiai – visur
Ar gydytojų vangumas nukreipti į krizinio nėštumo centrus reiškia, kad valstybės sektorius abejingas jų veiklai? Z. Tomilinienė sako, jog tikrai ne. Priešingai, visuose lygmenyse atsiranda bendradarbiauti linkusių tarnautojų ir institucijų.
„Yra ligoninės, kurių gydytojai teikia mūsų „klientėms“ nemokamas ir net nuasmenintas ginekologines konsultacijas. Kiti siunčia moteris pas mus konsultacijoms, nors, kaip minėjau, tai ne valstybinis, o konkrečių gydytojų pasirinkimas. Aktyviai bendradarbiaujame su visuomenės sveikatos biurais, kurie skleidžia informaciją gydymo įstaigose. Be to, su jais bendradarbiaujame jaunimo lytinio ugdymo veikloje, mokyklose vedame paskaitas apie gyvybės vystymąsi ir atsakingus lytinius santykius. Bendradarbiaujame ir su socialiniais darbuotojais seniūnijose. Jie dažnai nukreipia nėščiąsias, kurioms reikia materialinės, socialinės ar psichologinės pagalbos, padėti išmokti motinystės ir vaiko priežiūros įgūdžių“, – gerosios praktikos pavyzdžius vardija centro steigėja.
Ji atkreipia dėmesį, jog pozityvių permainų yra ir Seime, kur neseniai susikūrė Seimo narių grupė už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą. Viena pirmųjų šios grupės iniciatyvų – siūlymas įpareigoti savivaldybes suteikti patalpas krizinio nėštumo centrams. Tiesa, kol kas tik pateiktas, bet ne priimtas.
Kol kas pagalba nėščiosioms išlieka veikla gerų žmonių – valstybės tarnautojų ir visuomenininkų – rankose. Akivaizdu, kad jų bendradarbiavimas būna naudingas ir nuveikti galima dar daugiau. Ar apie tikrai laisvą moters pasirinkimą prakalbusios D. Nausėdienės žodžiai ir jų įžiebta diskusija galiausiai atneš didesnį dėmesį Krizinio nėštumo centrams, parodys laikas.
Parengta įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą NVO institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2019“.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
